Ruošiamasi priimti

Šio teisės akto pagrindinis tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymą, siekiant įvesti naujas nuostatas dėl diplomatinio krovinio ir diplomatinio pašto reglamentavimo. Įstatymo pakeitimai apima nuostatas dėl diplomatinio krovinio ir asmeninių daiktų gabenimo tarp Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų, taip pat dėl diplomatinio pašto gabenimo. Taip pat numatyta tvarka dėl diplomato laikino perkėlimo į kitas pareigas, paskyrimo į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Teisės aktas taip pat reglamentuoja diplomatų tarnybinio vertinimo procedūras, laikinųjų reikalų patikėtinių skyrimą ir kitus su diplomatinės tarnybos veikla susijusius klausimus. Taip pat įvesta tvarka dėl diplomatinio pašto ir diplomatinio krovinio įforminimo bei gabenimo, nurodant, kas gali gabenimą atlikti. Įstatymas taip pat numato, kad Užsienio reikalų ministerija moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas už diplomatų šeimos narius.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, konkrečiai 47 ir 49 straipsnius. Jame numatyta, kad komisijoje turi būti 11 narių, kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pvz., nepriekaištingą reputaciją, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir tam tikrą patirtį. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams, o jų įgaliojimai baigiasi kadencijos pabaigoje. Įstatyme taip pat numatyta, kad inspektorius turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Jam negalima eiti kitų pareigų ar gauti kitų atlyginimų, išskyrus inspektoriaus darbo užmokestį. Įstatyme taip pat nurodyta, kokia išeitinė išmoka mokama inspektoriui baigus kadenciją arba jei jam dėl sveikatos būklės nebegalima eiti pareigas.

Šis įstatymas ratifikuoja Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos, pasirašytą 2024 m. balandžio 17 d. Vilniuje. Sutartis buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo, vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis ir Prezidento dekretu.

Šis įstatymas denonsuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais, sudarytą 1996 m. liepos 12 d. Vilniuje.

Šis teisės akto projektas yra susijęs su pakeitimais Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Projektas siekia pakeisti 1 straipsnį, ratifikuojant Protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų ir pripažinant 3 straipsnį netekusiu galios. Teisės aktas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas viešai.

Šis įstatymas yra apie pakeitimus Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Jame numatyta nauja redakcija, kurioje yra pateikti pakeitimai ir ratifikavimas, susiję su Protokolu dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais. Šis įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos įstatymui Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ratifikavimo. Jame nustatoma nauja redakcija, kurioje pakeičiamas anksčiau patvirtintas įstatymas. Įstatyme aprašoma, kaip Lietuvos Respublika ratifikuoja Tarptautinę konvenciją dėl kovos su terorizmu finansavimu, ir būtini pareiškimai šiai konvencijai taikyti Lietuvai. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas viešai.

Šio teisės akto apibendrinimas paprasta lietuvių kalba: Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 394 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 394 straipsnio pakeitimas Pakeisti 394 straipsnio 9 dalį taip: 9. Orlaivio skrydis be specialaus leidimo draudžiamosiose, ribojamosiose arba pasienio zonose baudžiamas nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Šis teisės aktas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, kurie perka, parduoda žalią pieną ir prekiauja pieno gaminiais, veiklą. Jame numatytos sąlygos ir draudžiami nesąžiningi veiksmai šioje srityje. Įstatyme apibrėžiamos sąvokos ir numatyti pakeitimai Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme bei nustatytos institucijos, atsakingos už įgyvendinimą. Taip pat įtvirtintos taisyklės dėl duomenų rinkimo, naudojimo ir viešinimo, taip siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvų valdymą šiose srityse. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o jo įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras.

Šis teisės akto projektas, kuris yra pavadintas "Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 Straipsnių Pakeitimo Įstatymas", yra skirtas keisti minėtų straipsnių nuostatas. Jame yra pateikiamos detalios instrukcijos ir sąlygos, kaip reikėtų interpretuoti tam tikrus terminus, kaip ir kokia tvarka turi vykti žemės santykių reguliavimas. Pavyzdžiui, keičiant 2 straipsnį, nurodoma, kad tam tikros sąvokos turi būti suprantamos pagal kitus susijusius įstatymus, kaip Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, geodezijos ir kartografijos įstatymą ir kt. Taip pat yra pateikiamos konkrečios instrukcijos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos žemės santykių srityje, įskaitant žemės konsolidacijos projektų rengimą bei jų įgyvendinimą. Visame teisės akte siekiama aiškiai apibrėžti procesus ir reikalavimus dėl žemės konsolidacijos projektų, taip pat nustatyti, kaip turi vykti valstybės ir savivaldybių institucijų bei valstybės įmonių veikla šioje srityje. Tai yra svarbus žingsnis siekiant tvarkytis su žemės valdymo klausimais ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų procesą.