Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimu. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems melioracijos statinių bei apleistų žemės plotų mažinimo darbams, taip pat su žemės sklypų nuomos ir pirkimo sąlygomis. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o įgyvendinimo aktai bus priimti iki birželio 30 d. Respublikos Prezidentas jį skelbė, o Kaimo reikalų komiteto pirmininkas yra Viktoras Pranckietis.

Įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimas Šiame įstatyme yra keičiama 9 straipsnio 5 dalis, susijusi su mokesčiu už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų. Akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras atsakinga už mokestį apskaičiavimą, patikrinimą ir informacijos teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šio mokesčio reikalai nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Vyriausybės ir jos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o Vyriausybė ir žemės ūkio ministras turi pareigą iki 2025 m. birželio 30 d. patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis įstatymas yra Seimo priimtas ir patvirtintas Respublikos Prezidento bei Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio.

Šis teisės aktas pakeičia Lietuvos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 2 ir 4 straipsnius. Pagal pakeitimus, paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą organizuos akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras. Paslaugų gavėjas turi saugoti pirmąjį užpildytą paslaugų kvito egzempliorių finansinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o įgyvendinimo teisės aktus priims Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2025 m. birželio 30 d. Tai yra Seimo priimtas įstatymas, patvirtintas Respublikos Prezidento ir Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, pakeisdama 481, 483 ir 59 straipsnius bei įstatymo priedą. Pagal pakeitimus, nustatomos naujos taisyklės dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorių veiklos, leidžiama jiems turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginius, taip pat nustatomi balansavimo energijos prekybos ir disbalanso atsiskaitymų principai. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnį. Pakeitimai apima baudų taikymą už neteisingų dokumentų ir finansinių ataskaitų pateikimą bei informacijos nepaskelbimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Baudos gali siekti nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Įstatymas įsigalios 2026 m. balandžio 1 d.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 ir 8 straipsnius. Pagal pakeitimus, Paveldo komisijos pirmininkas gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu atsisako jas eiti, negali jų eiti dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados arba narių balsavimo. Be to, nustatyta, kad paveldo komisijos pirmininkui, kuriam baigėsi kadencija, bet nepradėjo kitos arba nepradėjo eiti kitų pareigų, bus išmokama išeitinė išmoka. Taip pat draudžiama paveldo komisijos pirmininkui dirbti versle ar komercijoje, išskyrus tam tikrus atvejus. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą, įtraukdamas naujus straipsnius ir pakeisdamas esamus. Įstatymas apibrėžia taisykles politinių organizacijų steigimui, veiklai, registravimui, nariams, finansavimui, ataskaitoms, bei kitoms svarbioms procedūroms. Taip pat nustatomi reikalavimai politinių organizacijų veiklai, draudžiamos veiklos sritys, bei tvarka, kaip reikia likviduoti politines organizacijas. Įstatymas taip pat numato, kad politinės organizacijos veikia laisvai ir savarankiškai, bei kad jų finansiniai ataskaitų rinkiniai ir kitos svarbios informacijos turi būti viešos ir skelbiamos. Įstatymas taip pat nustato, kad politinių organizacijų narių duomenys turi būti tvarkomi ir saugomi specialioje registro informacinėje sistemoje. Įstatymas turi būti taikomas nuo nurodytos įsigaliojimo datos ir numato, kad kai kurie jo straipsniai netenka galios nuo tam tikros datos.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.70 straipsnio nuostatas. Pagal šį pakeitimą, jeigu politinė organizacija turės mažiau narių nei reikia pagal steigėjų skaičių ilgiau nei šešis mėnesius, o organizacija per šį laikotarpį nesprendžia reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti save, tai bus laikoma pažeidimu. Įstatymas įsigalios 2026 m. balandžio 1 d.

Šio teisės akto esmė paprastai: Įstatymas, keičiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 ir 13 straipsnius, numato, kad asmenys su sunkiu neįgalumu arba dideliu dalyvavimo apribojimu, bei jų globėjai, turės teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai reikalinga ginti jų teises ir interesus. Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo turi pateikti neįgalumo pažymėjimą, patvirtinantį jo neįgalumo arba dalyvavimo lygį.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo nuostatas, susijusias su žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimu, svarstymu, derinimu ir tvirtinimu. Įstatymas nustato, kad konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Skundus dėl dokumentų neatitikties reikalavimams nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba. Žemėtvarkos projektų parengimo ribas ir terminus patvirtina savivaldybės meras ar jo įgaliotas asmuo. Įgyvendinant projektus, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti aplinkos apsaugą bei teisių laikymąsi. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o pradėti, bet nebaigti projektai turi būti užbaigti pagal ankstesnes taisykles. Skundai, pradėti iki tam tikro laiko ribos, bus nagrinėjami iki tam tikros datos, o rengiamų teisės aktų galiojimas bus baigtas Nacionalinėje žemės tarnyboje. Įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti valstybės institucijos iki nustatytos datos.