Ruošiamasi priimti

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Vadovybės Apsaugos įstatymo 31, 70 ir 71 straipsnius. 31 straipsnyje nustatoma, kad pareigūnams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurios gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus, kai pareigūnai gali vykti tik su leidimu ar pranešdami apie išvykimą. 70 straipsnyje aiškinama, kad pareigūnai gali naudoti prievartą tik būtinu atveju, atsižvelgiant į situaciją ir pavojų. Prievartą galima naudoti, siekiant apsaugoti kitus asmenis ar stabdyti transporto priemones. 71 straipsnyje nurodoma, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei ar nacionaliniam saugumui. Pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną ar transporto priemonę, jei tai yra būtina apsaugai. Įstatymą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos ratifikavimo Nr. IX-1084. Jame numatyta nauja redakcija, kuri ratifikuoja 1973 m. gruodžio 14 d. sudarytą Konvenciją dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos.

Šis teisės akto projektas yra susijęs su pakeitimais Lietuvos Respublikos įstatyme dėl susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo. Jame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymą, kuriuo pakeičiamas minėtas įstatymas, kad būtų galima ratifikuoti susitarimą dėl neteisėtos prekybos jūra. Įstatyme taip pat nurodoma, kaip valstybė vykdys savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą, įskaitant sienos apsaugos tarnybą, generalinę prokuratūrą ir išlygas, kaip informacija turi būti teikiama Lietuvos Respublikai. Įstatymo projektas pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Šis įstatymas pakeičia Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnius. Pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja Konvenciją su sąlyga, kad Lietuva nelaikys Konvencijos teisiniu pagrindu ekstradicijai savo piliečių atveju.

Įstatymas Nr. XIVP-4096(2) ratifikuoja Lietuvos Respublikos 1988 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Įstatyme pakeičiamas 1 ir 3 straipsniai. 1 straipsnyje nurodoma, kad Konvencija ratifikuojama su išlyga ir pareiškimais. 3 straipsnyje teigiama, kad Konvencija nebus teisinis Lietuvos piliečių ekstradicijos pagrindas. Įstatymas skelbiamas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo. Respublikos Prezidentas pateikia, o Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas yra Emanuelis Zingeris.

Šiame įstatyme pripažįstamas netekęs galios 2 straipsnis, susijęs su Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimu Lietuvos Respublikoje. Įstatymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Įstatymo projektas buvo svarstomas ir priimtas Lietuvos Respublikos Seime. Įstatymą paskelbia Respublikos Prezidentas ir pristato Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Šis teisės akto projektas yra dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Jame numatyti pakeitimai, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą bei Lietuvos energetinį nepriklausomumą. Taip pat įtvirtinami reikalavimai dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos valdymo ir užtikrinami balansavimo pajėgumai elektros energetikos rinkoje. Įstatymas numato konkursą dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos perleidimo ir nustato įstatymo įsigaliojimo datą - 2025 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnio 12 dalį. Pagal šias pakeitimas, profesinės karo tarnybos karys, dirbantis tam tikrais atvejais, ir jo šeimos nariai turi būti apdrausti sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos bus padengtos iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Krašto apsaugos ministerijai. Kai kuriose šalyse, kur nėra galimybės apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su kario ar jo šeimos narių sveikatos priežiūra, bus padengtos iš ministerijai skirtų asignavimų. Visos su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos bus apmokamos pagal nustatytą tvarką, neviršijant Vyriausybės nustatytų ribų. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo VIII-1666 2 ir 4 straipsnius. Pirmajame straipsnyje nurodoma, kad sąvokos, naudojamos šiame įstatyme, turi būti interpretuojamos pagal kituose teisės aktuose nustatytas asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais nuostatas. Antrajame straipsnyje nurodoma, kad diplomatinius pasus turinčių asmenų transporto priemonės arba Lietuvos Respublikos diplomatiniams paštams naudojamos transporto priemonės turi būti keičiamos atsižvelgiant į įstatyme nustatytas taisykles. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 dieną.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 3 ir 46 straipsnius. Jame nurodoma, kad sąvokos, naudojamos šiame įstatyme, turi būti suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir kitus teisės aktus. Taip pat pridedamas punktas, kad 46 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys taikomos Lietuvos Respublikos diplomatiniam paštui. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.