Žurnalistė Lyberytė: žiniasklaidos atstovai turi laikytis kuo didesnio objektyvumo pilietinėje veikloje
Visuomenė Žiniasklaidos reguliavimas Protestai Pilietinė visuomenė LRT
Vilnius, birželio 27 d. (ELTA).
Pastarąjį pusmetį vykus žurnalistų bendruomenės protestams dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, naujienų portalo „Lrytas“ žurnalistė Augustė Lyberytė teigia, kad pilietinėje veikloje žurnalistai turi išlikti objektyvūs. Todėl, pasak buvusios ELTA politikos aktualijų redaktorės, protestuose dalyvavę žurnalistai neturėtų rengti reportažų apie juose kritikuojamas pataisas arba deklaruoti savo įsitraukimą į tokias pilietines iniciatyvas.
„Žurnalistai turi laikytis kuo didesnio objektyvumo pilietinėje veikloje kaip tokioje: ar tai būtų LGBT eitynės, ar kokie nors protestai, mitingai – nedalyvauti. Nes mes stebime realybę ir apie ją pranešame“, – projekto „ELTA. 106 metų žinios ir kartos“ laidoje kalbėjo A. Lyberytė.
„Kita vertus, protestai dėl LRT, „Šalin rankas“, buvo susiję su žiniasklaidos situacija. Taip kaip ūkininkai atvažiavę su traktoriais į Vilnių protestuoja dėl žemės ūkio padėties, kaip medikai protestuoja dėl situacijos sveikatos apsaugos sektoriuje, taip žurnalistai gali kelti klausimus ir protestuoti dėl to, kas vyksta su Lietuvos žiniasklaida, ypač, kai tai liečia tam tikrus įstatymo keitimus, galinčius esmingai keisti situaciją“, – akcentavo ji.
Savo ruožtu pati žurnalistė tikina protestuose dėl LRT įstatymo pataisų nedalyvavusi.
„Aš pati, kadangi šia tema daug rašiau, nei viename proteste nedalyvavau tik dėl to, kad norėjau išlikti kaip įmanoma labiau nešališka, išklausyti abiejų pusių ir skaitytojams pateikti abi puses, nesiimant vertinti, kuri pusė šiuo ar kitu klausimu yra teisesnė, teisingesnė“, – dėstė A. Lyberytė.
Todėl, pasak jos, protestuose dalyvavę žurnalistai turėtų tokį įsitraukimą deklaruoti arba nerengti reportažų ir publikacijų LRT įstatymo pataisų tema.
„Problematiškiausias momentas, susijęs su LRT žurnalistais, suprantu jų nerimą ir kodėl jie protestavo, tačiau kilo klausimų, kai žurnalistas/-ė, kuris/-i aktyviai dalyvauja protesto organizavime, bet ir veda diskusijų laidas ar rašo tekstus, kuria reportažus apie protestus, apie LRT pataisų kelią Seime. Nepaisant to, kad tie reportažai ar laidos buvo vedamos tikrai profesionaliai, pašnekovams ir klausytojams gali kilti pagrįstų klausimų, ar nėra taip, kad vedėjas jau yra pasirinkęs tam tikrą pusę“, – svarstė žurnalistė.
„Buvo LRT žurnalistų, kurie laidos pradžioje deklaruodavo, kas, man atrodo, tikrai sveikintinas dalykas. (...) Tuomet ir klausytojas gali susidaryti tam tikrą įspūdį. Tai yra skaidrumas, atvirumas, kas yra labai sveikintina. Bet aš privengčiau tokių situacijų apskritai. Yra pulkas žurnalistų, kurie gali tas temas nagrinėti, o žurnalistai, kurie jau įsitraukė į protesto veiklą gali būti pašnekovais“, – pridūrė ji.
Vis tik, buvusi ELTA politikos aktualijų redaktorė pripažįsta, kad šiuo klausimu žurnalistų bendruomenėje buvo atsiradę tarpusavio susipriešinimo užuomazgų.
„Bendruomenėje buvo atsiradęs šioks toks negeras susipriešinimas. Aš turiu savo motyvus, kodėl nedalyvavau protestuose: siekiu būti, kaip įmanoma nešališkesnė, nušviesti abiejų pusių argumentus, stebėti tą procesą. Buvo ir tokių, kurie nevisai pritaria, ar turi kitokią nuomonę, tačiau buvo iš karto sulaukę neigiamų reakcijų iš dalies žurnalistų“, – dėstė A. Lyberytė.
„Man buvo kilusio nerimo dėl vidinio mūsų susipriešinimo, kuris tikrai nėra niekam į naudą“, – pabrėžė žurnalistė.
G. Palucko istorijoje redakcijos papildė viena kitą
Tuo metu kalbėdama apie ekspremjero Gintauto Palucko verslo ryšius ir jų atskleidimą bei šios istorijos viešinimą, A. Lyberytė tikina, kad skirtingos redakcijos ir žiniasklaidos priemonės papildė viena kitą.
„Atsirado toks, negaliu sakyti, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų žiniasklaidos priemonių, bet tarsi įvairios medijos papildė viena kitą. Buvo ir „Verslo žinių“ tam tikra publikacija, atskleidusi papildomų detalių apie tuomečio premjero Gintauto Palucko buvusį verslą, buvo ir interviu tiek Eltoje, tiek BNS, tiek „Žinių radijuje“, kurie taip pat atskleidė naujų detalių“, – sakė ji.
„Matant susimobilizavimą iš kitų redakcijų, supranti, kad esame tame pačiame laive ir toks yra darbas“, – pridūrė buvusi ELTA politikos aktualijų redaktorė.
Vis tik, pasak jos, tokia žiniasklaidos mobilizacija ir susitelkimas šioje istorijoje – natūralu.
„Kita vertus, tai labai natūralu, kai yra viena didžiausių politinių aktualijų premjero praeitis, kylančios abejonės dėl jo ankstesnių sprendimų, verslo partnerių – normalu, kad redakcijos skiria tam didesnį resursą, seka tą aktualiją“, – dėstė žurnalistė.
Žurnalistas – stebėtojas
A. Lyberytės teigimu, žurnalistas savo darbe turėtų atlikti procesų stebėtojo vaidmenį. Todėl, žurnalistės nuomone, atradus klausimų keliančios informacijos, žiniasklaida turėtų ją paviešinti, tačiau pati į atitinkamas institucijas nesikreipti.
„Viena vertus, suprantu tuos žurnalistus, kurie taip daro, nes būtent jie atranda kažkokius duomenis, aplinkybes, kurios kelia abejonių ir natūralu, kad tas abejones gali išsklaidyti atsakingos institucijos ar tarnybos, galinčios prieiti prie tikrųjų duomenų, vykdyti tam tikrus ikiteisminio tyrimo procesus“, – dėstė ji.
„Kita vertus, čia yra mano asmeninė nuomonė, daug kas iš mūsų cecho gali su tuo nesutikti, (...) man atrodo, kad žurnalistas yra stebėtojas. (...) Jeigu tu kažką atrandi, tuomet yra tarnybų atsakomybė, ar reaguoti į tą informaciją, ar ne. Yra daug atvejų, kai įvairūs žurnalistiniai tyrimai tampa ikiteisminiais tyrimais ne dėl to, kad žurnalistai kreipėsi, parašė pareiškimą ar panašiai, o dėl to, kad teisėsauga atkreipė dėmesį į paviešintos informacijos rimtumą, aktualumą ir tuos keliamus klausimus. Manau, kad būtent taip ir turėtų veikti žurnalistai, o ne kažką surasti ir kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ar Valstybės saugumo departamentą (VSD)“, – pabrėžė žurnalistė.
Šis turinys yra projekto „ELTA. 106 metų žinios ir kartos“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Laidos nuoroda „YouTube“:
person Martyna Pikelytė (ELTA)