Žiniasklaida: JAV diplomatai domėjosi, kaip į sankcijų Baltarusijai atlaisvinimą reaguotų Lietuva

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA).

Amerikiečių diplomatai teiravosi Lietuvos Vyriausybės atstovų, kaip šalis reaguotų į prašymą švelninti sankcijas baltarusiškoms trąšoms, ketvirtadienį praneša LRT.

Tokią informaciją LRT skelbia remdamasis savo žiniomis.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys transliuotojui tokios informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

„Yra konsultuojamasi įvairiais klausimais, temomis, dalykais. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad niekada apie nieką nebuvo kalbėta. Aš pats esu kalbėjęs“, – LRT komentavo K. Budrys.

Birželio pabaigoje Minsko režimas į laisvę paleido kelioliką politinių kalinių, tarp kurių buvo ir baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras Siarhejus Cichanouskis. Tačiau K. Budrys tikina, kad sankcijos nebuvo derybų objektas išlaisvinant šiuos kalinius.

„Tokiuose svarstymuose atsakymas mano yra vienintelis – mes neturime suteikti pagrindo režimui toliau prekiauti žmonėmis, nes kalinių tik padaugės“, – teigė ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas LRT teigė, kad net jeigu amerikiečiai to prašytų, Lietuvos pozicija būtų neigiama.

„Šiame etape, ne, Lietuva šiame etape nepaklustų“, – sakė jis.

ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Šį birželį Seimas taip pat pritarė URM parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.