Investavimas Asmeniniai finansai Pensijų kaupimas Vyriausybė Sodra
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
Rugsėjo 1-oji primena ne tik apie išsilavinimo svarbą, bet ir apie tai, kiek investuojame į savo vaikų ateitį. Daugelis tėvų kasdien sprendžia, kaip geriausiai pasirūpinti vaikų poreikiais dabar, tačiau ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie jų finansinį startą ateityje. Kaip tą padaryti protingai, subalansuojant grąžą ir rizikas?
Šiuo metu valstybės skiriami vaiko pinigai siekia apie 130 eurų per mėnesį. Jei ši suma būtų reguliariai investuojama nuo vaiko gimimo iki pilnametystės, sukaupta suma galėtų siekti apie 40–45 tūkst. eurų šiandienos pinigų verte. Tokios lėšos gali reikšmingai prisidėti prie studijų užsienyje finansavimo, pirmojo būsto įsigijimo ar suteikti finansinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai.
Žinoma, investavimas visada yra susijęs su rizika ir neapibrėžtumo laikotarpiais, tad norint įvertinti tikėtinus rezultatus, galima palyginti kelis scenarijus. Tarkime, kad vaiko pinigai ir ateityje augs kartu su infliacija, todėl visi skaičiavimai pateikiami šiandienos eurų verte. Per 18 metų iš viso būtų investuota apie 28 tūkst. eurų, kuriuos tėvams skiria valstybė.
Vertinkime dvi gana paprastas strategijas*. Pirmoji numato visą laikotarpį investuoti į plačiai diversifikuotą pasaulio akcijų rinką. Antroji iš pradžių taip pat remiasi akcijomis, tačiau, artėjant laikotarpio pabaigai, dalis investicijų nuosekliai perkeliama į saugesnius instrumentus, tokius kaip obligacijos. Šiuose skaičiavimuose renkuosi pigius investavimo produktus, kurių išlaidų koeficientas – iki 0,2 proc.
Nors niekas negali numatyti rinkų ateities ir tokia grąža nėra garantuota, ilgalaikiai istorinių rinkų duomenys leidžia statistiškai modeliuoti tūkstančius galimų scenarijų ir įvertinti, kokių potencialių rezultatų galima tikėtis skirtingomis aplinkybėmis.
Didesnė grąža, bet ir didesni svyravimai
Pirmoji strategija yra paprasta ir populiari tarp investuotojų visame pasaulyje: visus 18 metų gaunamus vaiko pinigus investuoti į pasaulio akcijų rinką sekantį investicinį fondą arba ETF. Akcijos ilgainiui istoriškai pasižymi didesne grąža tarp pagrindinių turto klasių, tačiau jų vertė gali reikšmingai svyruoti (įprastai apie 10–20 proc. per metus). Dėl šios priežasties jos netinka trumpalaikiams tikslams, tačiau ilgas investavimo horizontas leidžia išnaudoti jų potencialą.
Ilgalaikė reali akcijų grąža (po infliacijos) siekia apie 5 proc. per metus. Simuliacijos rodo, kad tokiu atveju investicijų vertė po 18 reguliaraus investavimo metų vidutiniškai siektų daugiau nei 45 tūkst. eurų. Tai maždaug 60 proc. daugiau nei bendra įmokų suma, o ši grąža jau įvertina ir ilgalaikį infliacijos poveikį.
Vis dėlto svarbu suprasti ir riziką. Skirtinguose scenarijuose galutinis rezultatas svyruoja nuo maždaug 23 tūkst. iki 95 tūkst. eurų. Nedidelėje dalyje (apie 13 proc.) scenarijų investuotojas investavimo laikotarpio pabaigoje patiria nuostolį. Kita vertus, net ir esant tokiems svyravimams, ši strategija 95 proc. atvejų aplenkdavo alternatyvą pinigus laikyti sąskaitoje.
Strategija norintiems daugiau užtikrintumo
Ne visiems priimtina mintis visus 18 metų investuoti vien į akcijas. Vaiko pilnametystė yra aiškus investavimo horizontas, todėl ne visada galima sau leisti laukti rinkų atsigavimo po didesnio nuosmukio.
Tokiu atveju galima taikyti palaipsnio rizikos mažinimo principą. Pirmoje laikotarpio dalyje (9 metus) investuojama į akcijas, o artėjant tikslui vis didesnė portfelio dalis nukreipiama į obligacijas. Šios strategijos rezultatų skaičiavime daroma prielaida, kad investuojama į saugias obligacijas, kurių reali metinė grąža siekia 1,2 proc. Ši strategija pradžioje nesiskirtų nuo pirmosios – matytume spartesnę grąžą ir didesnius svyravimus, o pabaigoje grąža taptų stabilesnė ir lengviau prognozuojama.
Modeliavimas rodo, kad tokia strategija vidutiniškai sukauptų apie 39,5 tūkst. eurų arba 41 proc. daugiau lyginant su įmokėta suma. Tai mažesnė vidutinė grąža nei investuojant vien į akcijas, tačiau rezultatai – gerokai stabilesni. Simuliacijose galutinė vertė dažniausiai svyravo nuo 26 tūkst. iki 65 tūkst. eurų, o nuostolių tikimybė buvo mažesnė.
Vertinant statistiškai, tokia strategija savo grąža aplenkia nuolatinį investavimą į akcijas tik 30 proc. atvejų, tačiau ji suteikia gerokai didesnę apsaugą nuo rinkų kritimo pačioje investavimo pabaigoje, ties vaiko aštuonioliktuoju gimtadieniu. Paprasčiau tariant, investuotojas atsisako dalies potencialios grąžos mainais į didesnį nuspėjamumą tuo metu, kai sukauptų lėšų jau prireiks.
Praktiškai šią strategiją galima įgyvendinti investuojant į du pigius ir plačiai diversifikuotus fondus: vieną, kuris investuoja į pasaulio akcijų rinką, ir kitą, kuris investuoja į investicinio reitingo obligacijas. Tuomet į šiuos fondus reikėtų periodiškai investuoti pagal nusistatytas proporcijas. Tokiu atveju, bėgant laikui reikėtų parduoti vieno fondo vienetus ir įsigyti kito, todėl įgyvendinant šią strategiją verta įsivertinti galimybę naudotis investicinės sąskaitos režimu.
Svarbiausia laikytis disciplinos: investuoti reguliariai ir periodiškai peržiūrėti turto paskirstymą. Tie, kurie nenori patys valdyti portfelio, gali rinktis ir alternatyvas, kurios riziką mažina automatiškai. Tiesa, už didesnį patogumą dažnai tenka mokėti didesnius valdymo mokesčius.
Didžiausia kaina – nedaryti nieko
Investavimas daugeliui vis dar atrodo sudėtingas ar rizikingas. Tačiau verta prisiminti, kad sprendimas nieko nedaryti taip pat turi savo kainą.
Dažnai vaiko pinigai tiesiog kaupiasi sąskaitoje. Tai suteikia saugumo jausmą, tačiau ilgainiui infliacija mažina jų vertę. Kitaip tariant, nominali suma gali išlikti tokia pati, tačiau už ją bus galima nupirkti vis mažiau. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik sukaupti pinigų, bet ir išsaugoti bei auginti jų perkamąją galią. Aptartos dvi investavimo strategijos suteiktų galimybę per 18 metų potencialiai išauginti pinigų vertę apie 50 proc., kai tuo metu neįdarbinta ši suma dėl infliacijos, tikėtina, nuvertėtų bent 20 proc.
Galiausiai investavimas gali tapti ne tik būdu kaupti vaikų ateičiai, bet ir proga mokytis kartu. Vaikai patys investuoti negali, tačiau stebėti, kaip veikia finansų rinkos, kalbėtis apie taupymą, riziką ir ilgalaikius tikslus galima nuo mažens. Tokios pamokos neretai tampa ne mažiau vertingos nei pati sukaupta suma.
* Abiejų strategijų rezultatai simuliuoti 5 tūkst. kartų, remiantis tekste aprašytomis prielaidomis. Istoriniai duomenys neleidžia mums prognozuoti ateities, tačiau, įvertinant skirtingų turto klasių savybes, galime įvertinti galimų rezultatų intervalą ir tipinį rezultatą. Akcijų turto klasei buvo tikimasi 5 proc. realios grąžos ir 17,5 proc. kintamumo. Obligacijoms – 1,2 proc. metinės grąžos ir 5,5 kintamumo.
Apskaičiuota investicijų vertė negali būti interpretuojama kaip didžiausia ar mažiausia investicijos grąža per pasirinktą laikotarpį. Tekste pateikiama grąža negarantuoja rezultatų ateityje ir nėra pagrįsta realiomis grąžomis finansų rinkose. Tekste nėra atsižvelgiama į galimų mokesčių įtaką. Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti.
Komentaro autorius – „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
person ELTA (ELTA)