Visuomenė Lietuvos gyventojų mažėjimas Demografija Demografijos politika Šeimos politika Lietuva Vyriausybė
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
Lietuvoje pradedamas vykdyti plataus masto Gimstamumo ir šeimos tyrimas, skirtas suprasti šeimos kūrimo, gimstamumo ir gyventojų kaitos procesus šalyje. Tyrimo organizatorių teigimu, sukaupti duomenys bus naudingi priimant tinkamus sprendimus dėl šeimų ir gyventojų gerovės.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė dr. Vaida Jankauskaitė teigia, kad tyrimą inicijavusi Vyriausybė siekia geriau suprasti, kaip šalyje gyvena ir kuriasi šeimos, kokie yra vykstantys demografiniai pokyčiai ir kaip į juos reaguoti.
„Tyrimo metu siekiama ne tik surinkti duomenis, bet kartu ir suprasti, kaip vyksta šeimų gyvenimas, kaip jos gyvena, kokie yra žmonių pasirinkimai kurti partnerystes, kurti šeimas, susilaukti vaikų, kaip jiems sekasi derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus, kokie yra ir kaip keičiasi santykiai tarp kartų“, – pristatydama tyrimą kalbėjo dr. V. Jankauskaitė.
„Tikslas yra labai paprastas – pabandyti atsakyti į visoje Europoje ir ypač Lietuvoje labai svarbius klausimus: kas vyksta su mūsų demografija, su šeimomis, kaip keičiasi galbūt net ir visa visuomenės struktūra, kaip mes gyvename, kokie yra mūsų tikslai. Ir tai žinant padėti valstybei daryti geresnius sprendimus, kurie veiktų ir žmonėms padarytų gyvenimą lengvesnį bei patogesnį“, – tęsė ji.
Tyrimas paremtas tarptautine metodologija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo darbuotoja dr. Dovilė Galdauskaitė pabrėžė, kad šis tyrimas yra tarptautinės Kartų ir lyčių programos (GGP, angl. Generations and Gender Programme) dalis.
„Šio tyrimo tarptautinės ištakos siekia beveik tris dešimtmečius atgal ir šiai dienai tyrimas tikrai yra labai dažnai taikomas, priimant politikos sprendimus. Surinkta labai daug duomenų – daugiau negu 100 duomenų rinkinių, kurie reprezentuoja daugiau negu 200 tūkst. gyventojų iš beveik 40 šalių“, – teigė dr. D. Galdauskaitė.
„Programos centrinė būstinė yra įsikūrusi Nyderlanduose, Hagoje, ir už visa tai atsakingas Nyderlandų demografinių tyrimų institutas prižiūri, kaip kiekviena šalis atlieka šį tyrimą, teikia metodologines rekomendacijas, prižiūri kokybę. Taip pat labai svarbu, kad kiekviena šalis dalijasi savo patirtimis, savo praktikomis ne tik kaip atlikti tyrimą, bet ir kaip duomenis pritaikyti sprendimams priimti“, – kalbėjo pašnekovė.
Dr. D. Galdauskaitės teigimu, tyrimas išsiskiria ne tik tarptautine metodologija, bet ir savo apimtimi – iš viso planuojama pakviesti tyrime dalyvauti 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Lyginant su standartinėmis apklausomis, kurios, kaip žinia, dažniausiai apima 1 tūkst. respondentų, tai yra savo apimtimi išsiskiriantis tyrimas. Tai leidžia analizuoti įvairiausių tematikų duomenis detaliais pjūviais“, – sakė ji.
Nors tyrimo pavadinimas gali sudaryti įspūdį, jog dėmesys bus skirtas tik gimstamumo ir šeimos klausimams, VDU mokslo darbuotojos teigimu, jo tematika yra gerokai platesnė. Tyrime taip pat bus nagrinėjamos žmonių gyvenimo sąlygos, partnerystės, būstas, užimtumas, gerovė, finansinė padėtis bei ryšiai tarp skirtingų kartų.
„Mes kalbame ne tik apie įprastus demografinius klausimus, bet ir apie labai platų spektrą temų. Iš viso tyrime yra devynios temos ir kiekvienoje temoje yra tikrai nemažai klausimų“, – teigė dr. D. Galdauskaitė.
„Nepaisant to, kad tematinis spektras yra pakankamai platus, vis tiek rengiant klausimyną atsižvelgiama ir į nacionalinius poreikius. Turime klausimų, kurie ateina iš mūsų kaip mokslininkų bendruomenės, taip pat politikos formuotojų. Taip stengiamės šitą tarptautinį tyrimą, kuris yra nuolat aktualizuojamas ir prižiūrimas kolegų, dar labiau pritaikyti mūsų nacionaliniams poreikiams“, – pabrėžė ji.
Dalyviai atrenkami atsitiktiniu būdu
Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad tyrimo dalyviai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu iš statistinio gyventojų registro. Pasak jos, šią savaitę gyventojams jau buvo išsiųsti kvietimai – popieriniai arba elektroniniai laiškai. Tyrime kviečiami dalyvauti 18-59 metų amžiaus asmenys.
„Laiške yra pateikiama informacija apie tyrimo tikslą, apie renkamus duomenis, apklausos datą, laikotarpį, kurio metu bus vykdoma apklausa, bei papildoma kontaktinė informacija, jeigu gyventojams kiltų klausimų. Gyventojai gali pasitikslinti, ar tikrai pateko į tyrimą, prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie Elektroninės gyventojų statistinių tyrimų apklausų sistemos „e. Statistika gyventojams“, – sakė dr. I. Masiulaitytė-Šukevič.
Ji nurodė, kad apklausa vykdoma nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio pabaigos, dalyvauti bus galima internetu, savarankiškai pildant elektroninį klausimyną, arba tiesioginio interviu metu su klausėju.
„Tiesioginio interviu būdu apklausoje dalyvaus klausėjai, kuriuos VDA pasitelks per viešąjį pirkimą atrinktos įmonės pagalba. (...) Pasitikslinti, ar tas klausėjas tikrai dalyvauja mūsų tyrimo įgyvendinime, galima VDA svetainėje arba laiške nurodytais kontaktais, taip pat Gimstamumo ir šeimos tyrimo svetainėje“, – pabrėžė pašnekovė.
Dr. I. Masiulaitytės-Šukevič teigimu, tyrimo metu bus užtikrinamas asmenų duomenų saugumas ir konfidencialumas.
„Pagrindinė asmens informacija – vardas, pavardė, asmens kodas – bus naudojama tik kontaktavimui su gyventoju, o asmens kodas naudojamas duomenų apjungimui. Tolimesniuose etapuose ši informacija yra pašalinama iš duomenų rinkinių ir dirbama jau su nuasmeninta informacija, užtikrinant, kad nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai atpažinti asmenys“, – teigė VDA generalinio direktoriaus pavaduotoja.
Tyrimas bus kartojamas po trejų metų
Anot tyrimo organizatorių, 2029 metais šalies gyventojai bus dar kartą pakviesti atsakyti į tuos pačius klausimus, kurių sulauks šiemet. Dr. D. Galdauskaitės teigimu, pakartotinis tyrimas leis įvertinti, kaip per kelerius metus pasikeitė žmonių gyvenimas ir ar buvo įgyvendinti jų anksčiau planuoti sprendimai.
„Tai svarbu dėl to, kad būtų galima įvertinti, ar planai, kurie buvo planuoti trijų metų laikotarpyje, iš tikrųjų buvo įgyvendinti. O jeigu ne, tai kokių sąlygų reikėjo, kad būtų galima tuos planus įgyvendinti? Kokie lūkesčiai buvo – iš šeimos, iš partnerio ar, pavyzdžiui, iš valstybės? Tai, manau, kad ta antroji banga, kaip rodo kitų šalių praktika, tikrai pasitarnaus vertinant, kiek tos sąlygos atitiko lūkesčius, kas tikrai labai dažnai yra svarbu“, – kalbėjo ji.
Pasak dr. V. Jankauskaitės, tikimasi, kad ilgainiui tyrimas taps tęstiniu instrumentu, leisiančiu stebėti visuomenės pokyčius ir geriau prognozuoti demografines tendencijas.
„Tyrimas yra vienas pagrindinių instrumentų valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“, kurioje labai aiškiai pati valstybė įsipareigoja ne tik statistiniais duomenimis domėtis, kaip čia mes atrodome, bet iš tikrųjų tikrai pabandyti suprasti tą mūsų visuomenę“, – sakė STRATA Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė.
„Tai ir ta antra banga, ir, tikėkimės, dar trečia, ir ketvirta padės ilgalaikėje perspektyvoje žiūrėti, kaip mes keičiamės, kaip mes kintame ir galbūt net prognozuoti, kas laukia ateityje, kad galėtume geriau jai pasiruošti“, – tęsė ji.
Pirmuosius tyrimo rezultatus STRATA planuoja paskelbti 2027 metų kovą arba balandį, jie bus viešai prieinami visuomenei.
„Bus galima susipažinti su rezultatais dedikuotoje interneto svetainėje ir STRATA puslapyje, taip pat su jais bus supažindinta Vyriausybė. Viskas bus vieša. Tikslas yra ne tik informuoti Vyriausybę, bet informuoti ir pačią visuomenę, įskaitant tuos pačius respondentus, kurie skiria savo laiką“, – teigė dr. V. Jankauskaitė.
Gimstamumo ir šeimos tyrimą įgyvendina mokslo ir viešojo valdymo institucijų konsorciumas – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Valstybės duomenų agentūra ir Vyriausybės strateginės analizės centras.
Tyrimo įgyvendinimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) turinio projektas.
Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/zogdxFT8xOk?si=tvR0JeNHGWSx8caK
person Karolina Navakauskaitė (ELTA)