VTEK vertins, ar Lietuvos vyskupų konferencija nevykdė lobistinės veiklos

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tirs, ar Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pasiūlymą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų teikusi Lietuvos vyskupų konferencija nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos. 

„Ši organizacija, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, 2025 m. gegužę teikė siūlymą Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis būtų leidžiama skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio ir religinėms bendruomenėms“, – pažymi VTEK. 

Tyrimą ji pradėjo, gavusi anoniminį pranešimą.

Seimas svarsto siūlymą grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas Seimui pavasario sesijoje pateikė socialdemokratas Audrius Radvilavičius. 

Susipažinusi su šia iniciatyva, Lietuvos vyskupų konferencija siūlė jai pritarti, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas, jos nuomone, nepagrįstai riboja tikinčiųjų teises laisvai pasirinkti aukoti religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.

„Pirma, praėjusios kadencijos Seimo priimtas teisių ribojimas tikintiesiems bei kitiems geros valios žmonėms skirti pajamų mokesčio dalį religinėms bendruomenėms ir bendrijoms buvo kaip legislatyvinė klaida, kurią reiktų atitaisyti. Įstatymų leidėjas nepagrįstai pakeitė ilgametę susiklosčiusią praktiką, kad religinės bendruomenės ir bendrijos galėjo gauti kaip paramą dalį nuo gyventojų pajamų mokamo mokesčio be jokių papildomų sąlygų“, – savo pateiktame pasiūlyme Švietimo ir mokslo komitetui pažymi Lietuvos vyskupų konferencija. 

„Antra, tuo pačiu įstatymų leidėjas de facto deklaravo, jog religinės bendruomenės savaime nėra svarbi visuomenės dalis, nebent jos vykdo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nurodytą visuomenei naudingą veiklą“, – dėstė jie.

Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, projektu yra išsprendžiama legislatyvinė klaida ir nepagrįstas ribojimas tikintiesiems paremti maldos namus, parapijas bei kitas religines bei karitatyvines Bažnyčios veiklas.

Projektą iš Seimo tribūnos pateikęs A. Radvilavičius apgailestavo dėl to, kad šiuo metu religinės bendruomenės negali pretenduoti į GPM dalį. Parlamentaro nuomone, nuo metų pradžios įsigaliojusiomis įstatymo pataisomis sukuriamas dirbtinis spaudimas siekti joms nebūdingo NVO teisinio statuso.

Beje, projektą svarstę Audito, Švietimo ir mokslo komitetai siūlo jam pritarti, o Žmogaus teisių komitetas – atmesti. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje šis klausimas turėtų atsirasti rudens sesijoje. 

Lietuvos vyskupų konferencija savo rašto Seimo komitetui nelaiko lobistine veikla

Visgi Lietuvos vyskupų konferencija pabrėžia savo rašto dėl Seimo Švietimo ir mokslo komitete planuotų svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pataisų nelaikanti lobistine veikla.

„Apie planuojamą komiteto posėdį, kuriame buvo ketinta svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektą, Vyskupų konferencija sužinojo iš viešai skelbiamos informacijos LR Seimo tinklalapyje. Be Lietuvos vyskupų konferencijos, į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą kreipėsi nemažas būrys organizacijų, kurios pateikė argumentus, siūlydamos komitetui pritarti arba nepritarti svarstomam  projektui“, – Eltai atsiųstame komentare pažymi Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas.

Lietuvos vyskupų konferencija taip pat cituoja Lobistinės veiklos įstatymą, kuris nurodo, kad lobistine veikla nelaikoma „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas“.

ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Taip pat galimybės gauti dalies GPM neteko ir religinės bendruomenės. 

Pagal galiojantį įstatymą, iki 1,2 proc. GPM  gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei iki 0, 6 proc. profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.