Vokietija suėmė šnipinėjimu Kinijai kaltinamus sutuoktinius
Teisėsauga Nacionalinis saugumas Dirbtinis intelektas Kosmoso technologijos Kinija Vokietija
Berlynas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA).
Vokietijos policija trečiadienį suėmė sutuoktinių porą, kaltinamą šnipinėjimu Kinijai. Jiedu kaltinami siekę gauti informacijos apie pažangias technologijas, skirtas kariniam panaudojimui.
Vokietijos piliečiai, įvardyti kaip Xuejun C. ir Hua S., buvo suimti pietiniame Miuncheno mieste, pranešė federalinė prokuratūra. Ji įtaria porą dirbant Kinijos žvalgybos agentūrai.
Jų namuose ir darbovietėse Miunchene buvo atliktos kratos.
Teigiama, kad pora „mezgė ryšius su daugybe akademikų Vokietijos universitetuose ir mokslo tyrimų įstaigose, ypač tais, kurie vadovauja katedroms aviacijos ir kosmoso inžinerijos, kompiuterių mokslo ir dirbtinio intelekto srityse.
Manoma, kad norėdami užmegzti šiuos ryšius, sutuoktiniai „apsimetė vertėjais arba automobilių gamyklos darbuotojais“.
Kai kurie mokslininkai buvo „suvilioti keliauti į Kiniją neva skaityti mokamų paskaitų civilių auditorijai, bet iš tikrųjų kalbėjo valstybinių ginklų gamintojų darbuotojams\", teigė prokurorai.
Pasak prokurorų, Berlyne, Miunchene ir kitur vykdomos tolesnės priemonės dėl iš viso 10 asmenų, kurie nėra įtariami jokiu nusikaltimu, bet yra potencialūs liudytojai.
Grėsmė iš Kinijos nuvertinama
Pastaruoju metu Vokietijoje būta keletas didelio atgarsio sulaukusių šnipinėjimo bylų, susijusių su Kinija.
Vasario mėnesį vakariniame Koblenco mieste teismas įkalino JAV pilietį už tai, kad dirbdamas civiliniu rangovu JAV karinėje bazėje teikė Kinijai neskelbtiną informaciją.
Rugsėjo mėnesį buvęs kraštutinių dešiniųjų politiko Maximiliano Kraho padėjėjas buvo įkalintas daugiau nei ketveriems metams, kai teismas pripažino jį kaltu dėl to, kad dirbdamas M. Krahui jis veikė kaip Kinijos žvalgybos tarnybos agentas.
Prokurorai taip pat pradėjo tyrimą prieš patį M. Krahą dėl įtarimų, kad jis, būdamas Europos Parlamento narys, ėmė pinigus iš Rusijos ir Kinijos. Jis tai neigia.
Anksčiau šią savaitę Vokietijos žaliųjų parlamento narys Konstantinas von Notzas, žvalgybos priežiūros komiteto vadovo pavaduotojas, perspėjo apie didėjančią grėsmę iš Kinijos.
„Mes smarkiai nuvertiname, su kokia energija ir agresija Kinija veikia prieš Vakarus, įskaitant Europą ir Vokietiją“, – sakė jis „Politico“ tinklalaidėje.
Parlamentaras pabrėžė Kinijos ryšius su Rusija ir pridūrė, kad „autokratai turi bendrą interesą kurti aljansus ir laikytis kartu prieš tariamą priešą“.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui iki 2030 metų reikės apie 800 milijonų eurų, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Artimiausių metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau bus reikalinga didesnė valstybės biudžeto dalis. „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas anksčiau teigė, kad esamos infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 milijonų eurų. arrow_forward
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, jog tėvų kvietimas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų oro pavojaus atveju kelia papildomą pavojų. Ministrė pabrėžia, kad tėvų neturėtų vykti pasiimti vaikų, o pasitikėti, kad įstaigos veikia pagal nustatytas procedūras ir rūpinasi vaikų saugumu. Ugdymo įstaigoms rekomenduojama peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus, nuolat organizuoti civilinės saugos mokymus ir stiprinti komunikaciją su bendruomene.arrow_forward
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradės veikti kaip pilnavertis plėtros bankas, finansuodamas projektus ne tik iš valstybės biudžeto ir ES lėšų, bet ir iš nuosavo kapitalo. Šis pokytis leis ILTE teikti lankstesnį finansavimą, mobilizuoti valstybės ir privačių investuotojų finansinius resursus, taip pat gauti aukštą tarptautinių agentūrų skiriamą kredito reitingą, kuris leis skolintis palankesnėmis sąlygomis. Finansavimas bus teikiamas investiciniams projektams, smulkiajam ir vidutiniam verslui, ūkininkams, didelėms įmonėms ir viešiesiems juridiniams asmenims.arrow_forward
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad nauji radarai bus įdiegti į oro gynybos sistemą per artimiausius du mėnesius. Ministras pabrėžė, kad radarų įdiegimas neužtikrins visiškos Lietuvos oro erdvės stebėsenos, tačiau imamasi visų galimų priemonių procesą paspartinti. Be to, KAM kartu su kariuomene subūrė darbo grupę, kuri vertina sistemas ir programinę įrangą, apjungiančią jau esamus ir naujus radarus, pasieniečių kameras bei kitus sensorius į vieną bendrą detekcinį tinklą.arrow_forward