Taminskas: geležinkelių infrastruktūrai iki 2030-ųjų reikės 800 mln. eurų
Ekonomika Viešosios investicijos Lietuvos ekonomika Fiskalinė politika Lietuvos geležinkeliai
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Būtiniems geležinkelių infrastruktūros atnaujinimams iki 2030-ųjų reikės apie 800 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Anot jo, artimiausių poros metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau daugiau jų reikės skirti iš valstybės biudžeto.
„Trumpuoju laikotarpiu geležinkeliai iš savo resursų lėšas suras. Ilguoju laikotarpiu dėsime tą poreikį ant stalo formuojant biudžetus. Tai trumpasis laikotarpis – šie ir kiti metai – yra keliasdešimt milijonų eurų, ilgasis laikotarpis – iki 2030-ųjų – skaičiuojame per 800 milijonų eurų (poreikį – ELTA). Lėšos būtų naudojamos bendrai visai infrastruktūrai“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.
LTG infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas anksčiau teigė, kad esamos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 mln. eurų ir kad beveik visos investicijos dabar skiriamos europiniam „Rail Baltica“ vėžės projektui.
Trečiadienį geležinkelių finansavimo poreikis aptartas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK).
Kaip pranešė LTG, joje pristatyti ir preliminarūs skaičiavimai, kokių investicijų reikėtų kritinei infrastruktūrai, tarp jų – ir „Rail Baltica“ signalizacijos diegimas, automatinės riedmenų kontrolės tam tikri atnaujinimai, kitos eismo saugumo geležinkelyje priemonės.
„Saugumas yra ir bus LTG aukščiausias prioritetas. Esame parengę platų priemonių planą, ką reikėtų tobulinti technologijų prasme, tačiau turime taip pat neužmiršti investuoti ir į darbuotojus, kelti jų kvalifikaciją ir gebėjimus valdyti sudėtingas technines situacijas“, – pranešime sako laikinasis LTG generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Anot jo, po dviejų geležinkeliuose neseniai įvykusių avarijų LTG pristatė trumpalaikes saugumo geležinkelyje priemones, daugiausia susijusias su riedmenų gedimo ir žmogiškųjų klaidų rizikų mažinimu.
Ilgalaikės priemonės tuo metu susijusios su infrastruktūros ir jos elementų būklės gerinimu: nuo kelių remontų iki valdymo ir stebėsenos įrankių atnaujinimo.
„Peržiūrimi veikimo algoritmai, į procesus diegiamos papildomos kontrolės, vykdomi papildomi instruktažai, taip pat diegiami greiti techniniai sprendimai – įrangos atnaujinimas stotyse, papildomų įrankių įdiegimas“, – teigiama LTG pranešime.
Tarp ilgalaikių eismo saugumo geležinkelyje užtikrinimo priemonių – ir Vilnius-Kaunas kontaktinio tinklo rekonstrukcija, naujos stočių valdymo sistemos diegimas, taip pat RAKP saugos sistemos (riedmenų automatinės kontrolės priemonės) atnaujinimas.
Pasak A. Rumsko, po abiejų incidentų su jais susijusiems darbuotojais taip pat rūpinamasi – jiems organizuojamos psichologo konsultacijos.
Kaip skelbė ELTA, gegužės pradžioje Lietuvoje įvyko dvi geležinkelių avarijos. Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną.
Kitas incidentas įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia–Rokai 44 kilometre.
Dėl incidentų kuriam laikui buvo sutrikęs traukinių eismas abiejose vietovėse, tačiau šiai dienai judėjimas geležinkeliais yra visiškai atkurtas.
Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius pradėjo avarijų saugos tyrimus, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
LTG savo ruožtu inicijavo komisiją, kuri tiria avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis. Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.
Bendrovė taip pat ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.
person Vygantas Tuzas (ELTA)