https://jega.lt/naujiena/vokietija-deportavo-i-kabula-23-afganistaniecius-4696460 content_copy email
Vokietija deportavo į Kabulą 23 afganistaniečius
Politika Migracija Imigracijos politika Žmogaus teisės Vokietija Vidaus reikalų ministerija
Leipcigas, Berlynas, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA).
Vokietija užsakomuoju skrydžiu antradienio rytą deportavo 23 afganistaniečius į jų kilmės šalį, nepaisydama opozicijos įstatymų leidėjų ir žmogaus teisių grupių kritikos.
Vokietijos federalinė vidaus reikalų ministerija teigė, kad dauguma deportuotųjų yra nusikaltėliai, nuteisti už sunkius nusikaltimus, įskaitant seksualinius nusikaltimus ir užpuolimus.
Federalinės policijos pareigūnai lydėjo šiuos vyrus skrydyje iš Leipcigo ir Halės oro uosto į Kabulą.
Po deportacijos skrydžio liepos pabaigoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas pareiškė, kad grąžinimas į Afganistaną neapsiribos vien nusikaltėlių ir „grėsmę keliančių asmenų“ deportacijomis. Jis teigė, kad vietoj to, kaip susitarta koalicijos susitarime, kiti asmenys, kuriems privaloma išvykti iš šalies, taip pat bus nedelsiant deportuoti.
A. Dobrindtas socialiniame tinkle X parašė, kad Vokietijos visuomenė „aiškiai suinteresuota užtikrinti, kad nusikaltėliai privalo išvykti“ iš Vokietijos. Be to, kiekvienas, neturintis teisės gyventi šalyje, turi būti pasirengęs, jog turės išvykti iš Vokietijos. „Mes nuosekliai įgyvendiname šią politiką“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vykdoma asmenų iš Afganistano deportacijų politika sulaukė opozicijos įstatymų leidėjų ir žmogaus teisių grupių kritikos. Žaliųjų partijos įstatymų leidėjos Schahina Gambir ir Sara Nanni apkaltino vyriausybę pataikavimu Afganistaną valdančiam Talibanui, atėmusiam iš moterų ir mergaičių pagrindines žmogaus teises, kad pasiektų savo tikslą – „deportacijas bet kokia kaina“.
Įstatymų leidėjos teigė, kad bendradarbiaudama su Talibanu vyriausybė padeda islamistams „tapti socialiai priimtiniems tarptautinėje arenoje“.
Vokietija nepripažįsta Talibano, prieš penkerius metus susigrąžinusio valdžią Kabule, vyriausybės teisėta. Prieš dvejus metus padedama Kataro ji surengė pirmąją masinę nusikaltusių afganistaniečių deportaciją į jų kilmės šalį.
Afganistanas patiria rimtą humanitarinę krizę. Jungtinių Tautų Pasaulio maisto progama neseniai perspėjo, kad nepakankama mityba pasiekė precedento neturintį lygį, o JT Tarptautinė darbo organizacija teigė, kad tik apie 33 proc. darbingo amžiaus gyventojų dirba.
Liepos pabaigoje Vokietija deportavo 31 vyrą, vienas iš jų telefonu naujienų agentūrai dpa papasakojo, kad į Vokietiją atvyko 14 metų ir iš dalies pamiršo gimtąją kalbą. Jis teigė, kad deportacija atskyrė jį nuo žmonos ir vaiko. „Kabule man nėra darbo. Jei čia nebūtų mano vyresniojo brolio, gyvenčiau gatvėje“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi grįžti į Vokietiją.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
"Energijos skirstymo operatorius" (ESO) kompensuos tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val.
Maksimali kompensacijos suma sieks 220 eurų ir bus mokama iš bendrovės pelno.
Tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami supaprastinta prašymų pateikimo tvarka, juos bus galima pateikti per ESO savitarną elektroniniu ar paprastu paštu.arrow_forward
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba praneša, kad Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams labiausiai reikia elektros generatorių. Jis akcentuoja, kad atsarginį elektros tiekimą turėtų užtikrinti tiek valstybė, tiek savivaldybės, o generatorių įsigijimo išlaidas galėtų dalinai kompensuoti socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Antrąja svarbia priemone R. Dilba identifikuoja elektros tinklų kabeliavimą, kuris, jo teigimu, vykdomas per lėtai norint atkurti elektros tiekimą po didelio masto audrų per 72 valandas.
Trečiuoju svarbiu žingsniu Prezidentūra įvardija pajėgumų, skirtų elektros tiekimui atkurti, didinimą, o audros padarytos žalos mastą vertinant, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją dėl finansinės paramos.arrow_forward