Prezidentūra: labiausiai nuo audros nukentėjusiems regionams reikia daugiau generatorių
Politika Energetika Elektros tinklai ES politika Lietuva Europos Komisija
Vilnius, rugpjūčio 25 d. (ELTA).
Labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
„Pirmiausia, ko ypatingai reikia labiausiai nukentėjusiems regionams – tai didesnio generatorių skaičiaus. Kitaip tariant, nespėjant laiku užtikrinti elektros tiekimo, greičiausia priemonė yra padidinti generatorių skaičių, taip užtikrinant elektros tiekimą bent laikinai ir lokaliai“, – antradienį žurnalistams sakė R. Dilba.
Prezidento patarėjo teigimu, užtikrinant atsarginį elektros tiekimą atsakomybę turėtų prisiimti tiek valstybė, tiek savivaldybės. Jis taip pat neatmeta galimybės dalį generatorių įsigijimo išlaidų kompensuoti socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
„Tai akivaizdu, kad tai yra bendras darbas. Tiek valstybė turi užsitikrinti didesnio pajėgumo generatorius, tiek savivaldybės, ypač strateginės savivaldybių įmonės, privalo turėti generatorius kaip rezervinį elektros energijos šaltinį\", – teigė patarėjas.
„Dažnai matome, kad praėjus tam tikroms audroms ar nenumatytiems atvejams, savivaldybės turi pačios užsitikrinti (generatorius – ELTA). Taip pat neatmestina priemonė socialiai pažeidžiamiems asmenims kažkokią dalį kompensuoti įsigyjant asmeninius generatorius, naudojant ES lėšas“, – svarstė R. Dilba.
Pasak R. Dilbos, antroji priemonė, kurią būtina įgyvendinti sparčiau, yra elektros tinklų kabeliavimas. Jo teigimu, šiuo metu numatytų darbų apimties nepakanka, norint po panašaus masto audrų elektros tiekimą atkurti per 72 valandas.
„Antra priemonė, kuri yra identifikuota tiek regionuose, tiek ir pokalbyje su premjeru, tai kabeliavimo programa. Šiuo metu yra vykdoma ši programa. Šiais metais jau turėsime apie 600 km kabeliuotų linijų, tačiau tempas yra nepakankamas. Dabartinė programa yra numatyta iki 2028 m. – sukabeliuoti 2 tūkst. km ir tam yra paskirti finansai“, – aiškino R. Dilba.
„Bet norint, kad tokio tipo audros padarinius mes galėtume pašalinti per 72 valandas, kas yra numatyta ir pagal įstatymą nemokant kompensacijų ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“) klientams, tai turėtume užtikrinti 6 tūkst. km kabeliavimą“, – pridūrė jis.
Trečiuoju svarbiu žingsniu Prezidentūra įvardija pajėgumų, skirtų elektros tiekimui atkurti, didinimą.
„Trečia priemonė, kuri yra būtina, tai yra būtent pajėgumų didinimas. Kitaip tariant, situacija gerėja, bet lūkestis yra, kad padariniai būtų šalinami dar greičiau, todėl jokių taupymų šioje vietoje negalėtų būti“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Reikia maksimaliai pasitelkti visus rangovus, visas tarnybas, visus specialistus, kurie turi kvalifikaciją dirbti atstatant elektros energiją“, – akcentavo R. Dilba.
Taip pat teigiama, kad įvertinus audros padarytos žalos mastą, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl finansinės paramos. Anot R. Dilbos, taip pat reikėtų išnaudoti atskiras paramos priemones nuo stichijos nukentėjusioms grupėms, tarp jų – žemdirbiams.
„Iš tikrųjų šiuo metu yra vertinama audros padaryta žala ir, taip kaip ir kitoms ES šalys, kurios nukenčia nuo klimato kaitos padarinių, (…) yra mechanizmas, kur galima dėl tokių gamtos stichijų kreiptis į EK. Ta priemone pasinaudoti yra būtina. Taip pat ir tikslinėms grupėms, kaip žemdirbiams, yra priemonės, kurias reikia visas išnaudoti“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Latvija jau apie tai indikavo, tiesiog reikia pasiskaičiuoti ir tokius dokumentus pateikti Komisijai“, – sakė jis.
Tempai, kuriais atstatinėjamas elektros tiekimas, Prezidentūros netenkina
Prezidento patarėjas pripažįsta, kad praėjusį savaitgalį įvykusi audra buvo beprecedentė, tačiau jis pabrėžia, kad nepaisant stichijos intensyvumo, tempas, kuriuo elektros tiekimą atstatinėja ESO, Prezidentūros netenkina.
„Žiūrint į skaičius, mes tikrai turėjome beprecedentę audros situaciją, kuomet per valandą elektros energijos neteko apie 100 tūkst. klientų – audra buvo labai intensyvi. Vienu metu elektros neturėjo apie 270 tūkst. klientų, o praėjus 72 valandoms, tas skaičius nukrito iki 93 tūkst.“ – kalbėjo R. Dilba.
„Atstatymo tempą mes matome, bet ar mus jis visiškai tenkina? Aišku, kad ne. Keliamas tikslas, kad tokio tipo audrų padarinius galėtume visiškai pašalinti per 72 valandas, tad viskas, kas dabar dar nėra pašalinta – tai pamokos, kurias reikia išmokti“, – teigė Prezidentūros atstovas.
Anot jo, greitesniam audros likvidavimui būtų galima pasitelkti užsienio operatorių pagalbą, tačiau šįkart padariniai buvo platesnio masto, stipriai paveikė ir Latvijos elektros tinklus, tad kaimynų pajėgumai – neprieinami. Todėl, pasak R. Dilbos, reikia sutelkti maksimalius Lietuvos specialistų pajėgumus.
„Tokia praktika (pasitelkti užsienio rangovus elektros tiekimui atstatyti – ELTA) yra ir ja buvo pasitelkta likviduojant 2024 m. audros padarinių likvidavime – pasinaudojome Latvijos operatoriaus pajėgumais. Tiesa, latviai šiuo metu susiduria su panašia situacija ir negali pasidalinti savo pajėgumais“, – aiškino valstybės vadovo patarėjas.
„Todėl darkart raginame maksimaliai įsivertinti ir sutelkti visus galimus energetikos bei elektros specialistus, kurie gali dirbti energijos atstatymu ir maksimaliai didinti tempą, kad greičiau būtų atstatyta elektros energija“, – pabrėžė jis.
Kaip teigė Prezidentūros atstovas, šalies vadovas antradienį audros padarinių šalinimą aptarė su Utenos rajono meru ir premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Prezidento patarėjo teigimu, tiek savivaldybė, tiek Vyriausybės vadovas įvardija panašias problemas ir jų sprendimo būdus.
„Tiek regionų atstovai, tiek premjeras identifikuoja panašias problemas ir priemones jas spręsti“, – pridūrė R. Dilba.
ELTA primena, kad po savaitgalio audros antradienio popietę elektros vis dar neturi apie 69 tūkst. ESO klientų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto ugniagesiai 101 kartą vyko šalinti per audrą nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių darbų atlikta Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse.
Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
person Nojus Stankevičius (ELTA)
Žinomas menininkas Gao Zhenas, kritikavęs Kinijos buvusį lyderį Mao Zedongą, buvo nuteistas trejiems metams kalėti už „didvyrių įžeidimą“. Kinijos žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad šiaurinėje Hebėjaus provincijoje esantis Sanhės miesto teismas skyrė Gao Zhenui didžiausią už šį nusikaltimą bausmę. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paragino „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“ Gao Zheną.arrow_forward
Kaimynių prekybos ginčui Aštrėjant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė pervadinti Ontarijo ežerą, kuris yra JAV ir Kanados siena, į „Amerikos ežerą“.
Trumpas pateikė šią idėją reaguodamas į Ontarijo provincijos premjero Dougo Fordo komentarus ir galimybę apriboti elektros energijos tiekimą iš Kanados į JAV.
Prekybos ginčas tarp JAV ir Kanados paaštrėjo praėjusios savaitės pabaigoje, kai JAV įvedė 50 proc. muitus maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kanados.arrow_forward
Užsienio reikalų ministerija (URM) kritikuoja Baltarusijos režimo sprendimą ekstremistiniais pripažinti Europos Sąjungos remiamų programų informacinius išteklius, tokius kaip „EU4Belarus-SALT“ programos internetiniai puslapiai ir socialinių tinklų paskyros.
URM vertina šį sprendimą kaip politiškai motyvuotą ir nepagrįstą žingsnį apriboti Baltarusijos piliečių prieigą prie informacijos apie ES ir jos valstybių narių įgyvendinamas pilietinės visuomenės stiprinimo, švietimo, mobilumo ir kitas paramos iniciatyvas.
Nepaisant to, Lietuva pabrėžia, kad šis sprendimas neturės teisinio poveikio šalies teritorijoje ir ragina jį nedelsiant panaikinti, o taip pat pasilieka teisę imtis atsakomųjų politinių bei diplomatinių priemonių prieš Baltarusijos režimą.arrow_forward