Vilniaus arkivyskupija viliasi, kad ateityje Švč. Jėzaus širdies bažnyčia bus atgaivinta
Kultūra Kultūros paveldas Kultūros istorija Vilnius
Vilnius, birželio 21 d. (ELTA).
Išganytojo kalvai tapus Pasaulinio gailestingumo kongreso simboliu, Vilniaus arkivyskupija viliasi, kad greta esantis Švč. Jėzaus širdies bažnyčios ir Vizitiečių vienuolyno kompleksas ateityje bus atgaivintas.
Birželio pradžioje vykusio Gailestingumo kongreso metu bažnytinio komplekso durys lankytojams buvo atvertos pirmąjį kartą per beveik 80 metų.
„Vilniaus arkivyskupijos siekis yra, kad Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir Vizitiečių vienuolyno ansamblis tarnautų bažnyčios misijai ir būtų gailestingumo bei vilties židiniu Lietuvai, Europai ir visam pasauliui“, – teigiama Vilniaus arkivyskupijos kurijos atsakyme Eltai.
„Todėl šios vietos ateitis pirmiausia siejama ne su renginių erdvės funkcija, bet su religine, piligrimine, kultūrine ir evangelizacine paskirtimi. Siekiama, kad išskirtinę istorinę ir dvasinę reikšmę turintis kompleksas būtų atgaivintas“, – teigiama vyskupijos atsakyme.
Vis dėlto, kone trečiąjį šimtmetį skaičiuojančio komplekso ateities vizija šiandien neaiški.
„Šiuo metu nėra priimtų konkrečių sprendimų dėl šio komplekso ateities. Kol kas kalbama apie ilgalaikę viziją ir viltį, kad ateityje ši vieta galėtų visapusiškai tarnauti bažnyčiai, visuomenei ir Dievo gailestingumo žinios sklaidai“, – priduria Vilniaus arkivyskupijos kurija.
Ant Išganytojo kalvos, šalia Švč. Jėzaus širdies bažnyčios, birželio pradžioje surengtas vienas svarbiausių Katalikų bažnyčios renginių – Pasaulinis Gailestingumo kongresas, į kurį sukviesta per 5 tūkst. dvasininkų, piligrimų, pasauliečių bei religinės bendruomenės atstovų iš viso pasaulio.
Organizatorių teigimu, renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia daugiau nei tris šimtmečius veikusios misionierių, vizičių, šaričių vienuolijos vykdė Dievo gailestingumo misiją ir skleidė šią žinią pasauliui.
Be kita ko, 1934 m. Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje nutapytas pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas.
Tiesa, sovietmečiu maldos namai buvo paversti kalėjimu, tačiau, kaip teigia Vilniaus arkivyskupija, šiandien bažnytinis kompleksas vėl tampa maldos ir vilties vieta.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)