Valstybės valdomų įmonių indėlis į valstybės biudžetą pernai siekė beveik 231 mln. eurų
Verslas Lietuvos ekonomikos augimas Lietuvos ekonomika Ekonomikos augimas Fiskalinė politika Ignitis grupė
Vilnius, birželio 21 d. (ELTA).
Ketvirtus metus iš eilės valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinė grąža išlieka stabili, o už praėjusius metus į valstybės biudžetą pervesta 230,9 mln. eurų dividendų, pelno įmokų bei kitų mokesčių, teigia Valdymo koordinavimo centras.
Jo duomenimis, didžiausią indėlį į valstybės biudžetą už praėjusių metų rezultatus pervedė „Ignitis grupė“, jį papildžiusi 74,2 mln. eurų.
Iš viso valstybės biudžetą 230,9 mln. eurų šiemet papildė 25 VVĮ, skirdamos dividendus ir pelno įmokas bei kitus mokesčius.
Finansinė grąža, lyginant su ankstesniais metais, yra praktiškai nepakitusi ir nuo 2022 metų stabiliai išlieka virš 230 mln. eurų.
Valdymo koordinavimo centro duomenimis, didžiausią indėlį į valstybės biudžetą, be „Ignitis grupės“ pervedė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG), jis siekė 25,6 mln. eurų, Valstybinių miškų urėdija (24,1 mln. eurų), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (18,1 mln. eurų) ir Registrų centras (12,6 mln. eurų).
Laikinai Valdymo koordinavimo centrui vadovaujančios Jurgitos Bagdonienės teigimu, net ir sudėtingesnėmis ekonominėmis aplinkybėmis, esant pajamų ir pelno svyravimams, VVĮ sektorius geba užtikrinti finansinį stabilumą ir kurti ilgalaikę vertę valstybei.
„Ne mažiau svarbu, kad kartu su finansine grąža būtų kuriamas pagrindas ateities augimui, ypač spartesniam pažangių technologinių sprendimų diegimui. Šiandien VVĮ jau matome konkrečius inovacijų pavyzdžius – nuo atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtros ir pažangių kelių priežiūros sprendimų iki modernių aviacijos saugumo technologijų ar miškininkystės sprendimų“, – pranešime cituojama laikinoji VKC vadovė J. Bagdonienė.
„Kartu matome ir erdvės tobulėti – stiprinti valdyseną, veiklos efektyvumą ir ambiciją siekti aukštesnių rezultatų, todėl nuoseklus dėmesys šioms sritims ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų“, – teigia ji.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, beveik 231 mln. eurų VVĮ įmokos į biudžetą turi beveik 76 eurų grąžą kiekvienam Lietuvos gyventojui.
„Visuomenės lūkesčiai VVĮ nuolat auga, todėl kiekvienas strateginis sprendimas turi būti orientuotas į ilgalaikę naudą valstybei ir jos žmonėms. Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, duomenimis grįsti sprendimai ir pažangi infrastruktūra tampa būtina sąlyga veiklos efektyvumui bei Lietuvos konkurencingumui stiprinti“, – pranešime cituojamas E. Grikšas.
Skelbiama, kad stabilią VVĮ finansinę grąžą lydėjo ir pernai išaugusios VVĮ portfelio pardavimo pajamos, kurios siekė 4,7 mlrd. eurų ir buvo 8,2 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrai visų VVĮ pardavimo pajamos pernai sudarė 5,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nepaisant augusių pajamų, grynasis pelnas mažėjo
Valdymo koordinavimo centro teigimu, nepaisant augusių pajamų, bendrai visos VVĮ pernai uždirbo 439,8 mln. eurų grynojo pelno arba 18,8 proc. mažiau nei prieš metus.
Energetikos sektoriaus VVĮ rezultatai ir toliau išliko reikšmingiausi VVĮ portfelyje ir sudarė daugiau nei pusę – 51,5 proc. – viso agreguoto VVĮ sektoriaus grynojo pelno.
Vis dėlto ženklus – 112,2 mln. eurų grynojo pelno smukimas „Ignitis grupėje“, kurį didžiąja dalimi nulėmė išaugusios elektros išteklių kainos, turėjo esminę įtaką bendram VVĮ portfelio rezultatui.
Skelbiama, kad grynasis pelnas dėl išaugusių sąnaudų, brangstant rangovų paslaugoms, mažėjo ir miškininkystės sektorių atstovaujančioje Valstybinių miškų urėdijoje – įmonė uždirbo 9,0 proc. mažiau nei ankstesniais metais, tačiau pasiektas 68,3 mln. eurų koreguotas pelnas yra reikšmingas bendrame VVĮ sektoriaus portfelyje.
Tuo metu susisiekimo sektoriuje veikiančios VVĮ uždirbo 6,2 proc. didesnį grynąjį pelną – 93,1 mln. eurų. Čia didžiausią 46,5 proc. indėlį sudarė LTG pelnas, ataskaitiniais metais augęs 17 proc.
Valdymo koordinavimo centro teigimu, beveik penktadaliu didesnės valstybės dotacijos, skirtos LTG veiklai subalansuoti dėl mažėjančių krovinių pervežimo srautų, gerino ne tik įmonės, bet atsispindėjo ir viso VVĮ susisiekimo sektoriaus finansiniuose rezultatuose.
Kitų VVĮ įmonių sektoriaus metinis grynasis pelnas augo net 44,1 proc., tačiau bendras indėlis į agreguotą VVĮ portfelio rezultatą nesudarė nei 12 proc.
Valstybė šiuo metu valdo 33 įmones, kuriose 2025 metų pabaigoje dirbo 26,78 tūkst. darbuotojų – 288 darbuotojais daugiau nei prieš metus.
Valdymo koordinavimo centro duomenimis, didžiausiais darbdaviais išliko „Ignitis grupė“, LTG, Lietuvos paštas, Valstybinių miškų urėdija ir „Kelių priežiūra“, kuriose dirbo daugiau kaip 65 proc. visų VVĮ darbuotojų.
person ELTA (ELTA)
Jungtinė Karalystė ruošiasi karščio bangai, kurios metu temperatūra gali pasiekti rekordinius lygius, o tūkstančiai žmonių susirinko Stounhendže švęsti vasaros saulėgrįžą. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba pranešė, kad antradienį ir trečiadienį karštis turėtų pasiekti aukščiausią tašką – apie 35 laipsnius Celsijaus. Sinoptikai teigia, kad vis labiau tikėtina, jog šią savaitę gali būti viršytas 1976 m. Sautamptone užfiksuotas karščiausios birželio dienos temperatūros rekordas – 35,6 °C.arrow_forward
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) skyrė papildomus 500 tūkst. eurų Lietuvoje organizuojamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Didžiausią šių lėšų dalį – beveik 157 tūkst. eurų – numatyta skirti Europos merginų iki 20 metų krepšinio čempionatui, kuris vyks Alytuje bei Klaipėdoje.
Papildomame NSA konkurse iš viso sulaukta 15 dalyvių paraiškų, šiemet tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms iš valstybės biudžeto iš viso skirta 1,8 mln. eurų.arrow_forward
Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai išpuolė Antipinskio naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Federacijos Tiumenės srityje, kuri yra už 2 tūkst. km nuo sienos su Ukraina.
Taip pat buvo išpulti naftos terminalas „TES-Terminal-1“ Kerčėje ir „Kaukazo“ uostas Krasnodaro srityje, kurie yra svarbūs Rusijos kariuomenės logistiniam aprūpinimui.
Ukrainos pajėgos smogė ir keliems geležinkelio tiltams, kurie yra naudojami Rusijos kariniam transportui ir karių judėjimui.arrow_forward