Viešuosiuose pirkimuose siūloma daugiau erdvės inovacijoms
Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA).
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams, Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Jomis siūloma sudaryti sąlygas viešajam sektoriui pagrįstai naudoti inovatyvius sprendimus ir nevertinti vien technologinės nesėkmės kaip savaiminio viešųjų pirkimų pažeidimo. Priėmus įstatymo pataisas, pasak jų autoriaus, taip pat būtų išlaikyti visi skaidrumo, konkurencijos ir viešųjų lėšų naudojimo kontrolės reikalavimai.
„Projektas būtų taikomas tais atvejais, kai institucijai reikia įsigyti inovatyvų sprendimą, tačiau iš anksto nėra aišku, kuri technologija geriausiai atitiks jos poreikius. Institucija galėtų išanalizuoti rinkos sprendimus, pasitelkti ekspertus ir nustatyti siekiamą rezultatą, o ne konkrečią technologiją. Jei vėliau pasirinktas sprendimas dėl anksčiau nenuspėtų aplinkybių nepasiektų visų planuotų rezultatų, vien tai savaime nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu institucija sprendimą priėmė rūpestingai ir laikydamasi įstatymo“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Anušauskas.
Jis pastebi, kad inovacija pagal savo prigimtį reiškia tam tikrą neapibrėžtumą.
„Valstybė negali reikalauti naujos technologijos ir kartu tikėtis, kad iš anksto bus žinomas kiekvienas galimas jos veikimo sutrikimas. Todėl turime vertinti ne tik galutinį rezultatą, bet ir tai, ar sprendimas buvo racionalus tuo metu, kai jis buvo priimamas”, – teigia A. Anušauskas.
Kaip praktinį pavyzdį jis nurodo bepiločių orlaivių aptikimo sistemos pirkimą. Pasak parlamentaro, institucijai gali reikėti sistemos, kuri realiuoju laiku aptiktų nustatyto dydžio bepiločius orlaivius. Tačiau rinkoje tokį rezultatą gali užtikrinti skirtingos technologijos – radarai, optinės sistemos, radijo dažnių analizė, dirbtinio intelekto sprendimai ar jų kombinacijos.
Anot projektą parengusio A. Anušausko, tokiu atveju nebūtina iš anksto nurodyti: „tiekėjas privalo naudoti būtent tokio tipo radarą“, galima nustatyti rezultatą: „sistema turi realiuoju laiku aptikti nustatytų parametrų bepiločius orlaivius nustatytomis sąlygomis ir pasiekti nustatytą aptikimo tikslumą.“ Tuomet skirtingi tiekėjai, jo teigimu, galėtų pasiūlyti skirtingus technologinius sprendimus.
Anot A. Anušausko, siūlomas įstatymo pakeitimas taip pat aiškiau įtvirtintų galimybę prieš tokį pirkimą išanalizuoti rinkoje esančias technologijas, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ar organizuoti galimų sprendimų demonstravimą. Jo teigimu, projektu nesiekiama dubliuoti esamų inovatyvių pirkimų priemonių – siekiama jas papildyti aiškesniu technologinės rizikos vertinimo principu.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Rengiant įstatymo pataisas atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos rizikos analizę inovatyvių pirkimų srityje, todėl aiškiai nustatoma, kad inovacijų rizikos principas negali pateisinti interesų konflikto, diskriminacijos, konkurencijos ribojimo ar tiekėjo privilegijavimo.
Taip pat įvertinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“ bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2026 m. atnaujintose Inovatyvių viešųjų pirkimų gairėse nustatyti principai ir praktika.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)