„Litgrid“: praėjusią savaitę išaugus saulės elektrinių gamybai, Lietuvoje elektra pigo 22 proc.
Vilnius, rugpjūčio 21 d. (ELTA).
Praėjusią savaitę dėl išaugusios saulės elektrinių gamybos elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 22 proc., skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 24–30 di. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 124 iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse mažėjo dėl išaugusios saulės elektrinių generacijos regione ir mažesnių kainų Šiaurės šalyse. Rugpjūčio 27 d. prasidėjęs „Estlink1“ jungties remontas tarp Estijos ir Suomijos sumažino prekybos galimybes tarp šių rinkų, todėl savaitės dalį visose Baltijos šalyse formavosi vienodos elektros kainos“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 244 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 86 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 209 GWh – 3 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 203 GWh.
Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba per savaitę sumažėjo 14 proc. iki 91 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija padidėjo 27 proc. iki 79 GWh, hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 13 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 43 proc., saulės elektrinės – 38 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 6 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis padidėjo 10 proc. iki 93 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 64 proc. importuota iš Švedijos, 31 proc. – iš Latvijos, o 5 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos nepakito ir siekė 53 GWh. Fiksuota, kad 42 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 30 proc. – į Švediją, o likę 28 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 67 proc. Lenkijos ir 18 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 13 proc. Švedijos ir 50 proc. Lietuvos kryptimis.
person ELTA (ELTA)
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad šeimos politikos finansavimas taps ne tik 2027 metų valstybės biudžeto, bet ir likusios kadencijos prioritetu.
Antradienį planuojamas susitikimas su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene, kuri pristatys rudens sesijoje teikiamą Šeimos paketą.
Premjeras tikisi, kad šis paketas bus ambicingas ir akcentuos ne tik geresnį finansavimą šeimoms, planuojančioms susilaukti vaikų, bet ir pirmojo būsto įsigijimą.arrow_forward
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi apkaltino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu apgaule įviliojus JAV į karą su Iranu ir pavadino jį „gyvate“. \nVasario 28 d. prasidėjo karas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, o balandžio mėnesį sudarytos paliaubos sustabdė intensyviausias kovas, tačiau JAV neseniai perėjo prie kampanijos, kurią vadina „ekonominiu Irano dusinimu“. \nPraėjusią savaitę Benaminas Netanyahu atmetė bet kokią Irano ir JAV susitarimo perspektyvą ir pavadino Irano lyderius „laukiniais“, o Iranas atsakė inicijavęs atakas prieš bazes Jordanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė.arrow_forward
Prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, kad sąjungininkai buvo informuoti apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje turinį, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia tokios informacijos neturintis. Premjeras nurodo, kad turi tam tikros neoficialios informacijos per savo patarėjus, tačiau kol kas šios situacijos jie neaptarė. Naujienose taip pat minima, kad CŽA vadovas lankėsi Maskvoje, o JAV ir Rusija vienaip ar kitaip palaiko tarpusavio kontaktus.arrow_forward
Premjeras Mindaugas Sinkevičius dar nėra susipažinęs su informacija apie tai, kad Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, konsultavo „Nemuno aušrą“ su nario mokesčiu susijusiais klausimais prieš 2024 metų Seimo rinkimus. Sinkevičius teigė, jog situacija bus įvertinta, tačiau kol kas nereikia užbėgti įvykiams už akių. Premjeras nesijaučia labai drąsus komentuoti, nes reikia daugiau faktų ir duomenų apie situaciją.arrow_forward