Veryga apie opozicijos ir LSDP kreipimusis į KT: labiau panašu į politinę kovą
Vilnius, liepos 27 d. (ELTA).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga tikina, kad dalies opozicijos ir socialdemokratų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą (KT) primena politinę kovą. Tad pastarasis sako, kad tokių techninių klaidų aiškinimusi nereikėtų apkrauti KT.
„Man labai keista, kad biurokratai nesužiūrėjo tų terminų. Atrodytų, tokie elementarūs dalykai. Paprastai, politikai nelabai ir kišasi į tuos terminus, tą sužiūri valstybės tarnautojai. Čia jau ne pirmas kartas, įdomu, kodėl iš pirmo karto nebuvo pasimokyta“, – Eltai pirmadienį teigė A. Veryga.
„Dabar tai jau panašu labiau į tokią politinę kovą: jeigu jūs klausiate – mes irgi paklausime. Būtų logiška visiems vienodą standartą taikyti“, – pridūrė jis.
Taip politikas kalbėjo po to, kai Seimo opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai pirmadienį pranešė inicijuojantys kreipimąsi į KT dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisėtumo.
Savo ruožtu valdantieji socialdemokratai netrukus po šios žinios paskelbė, kad pradeda rinkti parašus kreipimuisi į KT dėl Ingridos Šimonytės vadovautos XVIII Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros 2020 metais.
Vis tik, A. Veryga sako, kad tokiais klausimais neverta apkrauti KT.
„Jeigu jau prašoma KT išaiškinti, kaip tokiose situacijose elgtis, tai ir klauskime. Bet klauskime, tada apie visus atvejus. Galime paklausinėti, bet mano supratimu, tai labiau politinis žaidimas. Aš neapkraučiau nei KT, tokiais kreipimais“, – sakė politikas.
„Akivaizdu, kad padaryta techninė klaida. Mano supratimu, niekas per daug tos klaidos ir neneigia. Ar dėl to reikia apkrauti KT...“ – svarstė jis.
Nors „valstiečių“ pirmininkas mano, kad abiem atvejais buvo padaryta techninė klaida, jis sako nesuprantantis tokio opozicijos kreipimosi tikslo.
„Bendrai žiūrint į skundą dėl šios Vyriausybės – nelabai suprantu, koks tikslas yra: sukelti valstybėje nestabilumą? Ar gal įsivaizduoja, kad čia piktybiškai kažkas norėjo specialiai kažką blogai padaryti? Aš, aišku, nesu kažkoks labai didelis konstitucinės teisės žinovas, bet bendrai teisėje yra toks vadinamas „sveiko proto principas“, kur įstatymo raidė vienaip pasako, bet pažeidime yra kažkoks tik simboliškas nusižengimas, nekeičiantis esmės. Ar čia labai reikia ieškoti kažkokių priekabių? Gal tiesiog reikia pagalvoti, kaip ateityje tokių klaidų išvengti. Klaida yra padaryta, bet, mano supratimu, ji yra techninė, tikrai nekeičianti kažkokios esmės“, – dėstė politikas.
„Tiesą sakant, nelabai suprantu šio skundo. Toks įspūdis susidaro, kad čia rado formalią progą prikibti ir tiek“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, opozicija prašo pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl socdemo M. Sinkevičiaus Vyriausybės programos pagal priėmimo tvarką prieštarauja keliams Konstitucijos straipsniams bei teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Taip pat prašoma įvertinti Seimo statuto 194 straipsnio atitiktį Konstitucijai dėl jame esančio teisinio reguliavimo trūkumo.
Tuo metu LSDP prašo atsakyti, ar Seimo nutarimo dėl konkrečios Vyriausybės programos priėmimo procedūra gali būti pradedama dar neįsigaliojus prezidento dekretui dėl tos Vyriausybės sudėties. Taip pat prašoma įvertinti Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijos nuostatoms, reglamentuojančioms teisės aktų įsigaliojimą, jų priėmimo procedūras ir įgaliojimų Vyriausybei suteikimą, taip pat konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams.
Kreipimuisi į KT reikalingi 29 Seimo narių parašai.
ELTA primena, kad diskusijos viešoje erdvėje šiuo klausimu prasidėjo po to, kai naujienų portalui „15min“ Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris pažymėjo, kad premjeru paskirtas M. Sinkevičius Vyriausybės programos projektą pateikė dar nepatvirtinus ministrų kabineto.
Vyriausybės programos projektas Seime buvo įregistruotas liepos 3 dieną. O prezidentas Gitanas Nausėda dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį, pasirašė liepos 6-ąją.
M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybės programa Seimo posėdyje pristatyta jau prezidentui pasirašius dekretą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas svarstė, kad opozicija manipuliuoja sąvokomis.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Rumunija pirmadienį išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją, taip duodama tvirtą atsaką į pasikartojančius atvejus, kuomet jos oro erdvę pažeidžia dronai.
Rumunija informavo Rusijos ambasadorių apie sprendimą paskelbti Rusijos Federacijos atstovybės Bukarešte narį nepageidaujamu, jo reikalaujama per penkias dienas išvykti iš Rumunijos teritorijos.
Šis veiksmas laikomas tvirtu atsaku į pasikartojančius atvejus, kuomet Rumunijos oro erdvę pažeidžia dronai.arrow_forward
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar asmenys, suvaržyti naujausiu Europos Sąjungos sankcijų paketu, nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. EIM ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, jog tokiems sankcijų apėjimo bandymams Lietuvoje vietos nebus.
ES į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės. Sankcijų pasekmė - šių asmenų pinigai ir turtas ES įšaldyti.
Rusijos verslininkas S. Šnaideris, valdantis daugiau nei 50 proc. „Latprodukti“ ir „Valiente“ filialo Latvijoje akcijų, įtrauktas į ES šią savaitę priimtą 21-ąjį sankcijų paketą.arrow_forward
Ukrainos teismas pirmadienį skyrė suėmimą ginklų parodos, kurios metu Rusija smogė ir žuvo 11 žmonių, organizatoriui Vasyliui Gončarukui. Ataka ir parodos organizacija sukėlė didelį pasipiktinimą, įskaitant ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris teigė, kad renginys neturėjo vykti. Prokurorai kaltina Gončaruką aplaidumu, kuris lėmė žmonių žūtis, o už ataką buvo patvirtinta, kad atsakinga Rusijos gynybos ministerija.arrow_forward
Įmonė „Energesman“ pranešė, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) nutraukė sutartį su jais, po to kai atmetė konkuruojančios bendrovės „Ecoservice“ pasiūlymą parduoti akcijas. VAATC nutraukimas tapo problema, nes įmonė pranešė, kad apyvartinės lėšos buvo sustabdytos, faktoringo paslaugos uždraustos ir neleidžiama pasiskolinti lėšų. Be to, „Energesman“ tvirtina, kad VAATC perėmė jų gamyklą neteisėtai, sudarant kliūtis neatitikimų pašalinimui.arrow_forward