Vaičiūnas: informaciją apie kuro kainas degalinės privalės teikti nuo trečiadienio
Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).
Šalies degalinės nuo trečiadienio kasdien iki 10 val. Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) turės teikti informaciją apie tos dienos kuro pardavimo kainas, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Jis antradienį pasirašė tai numatantį įsakymą, kuris įsigalios trečiadienį.
„Šis įsakymas įsigalios nuo rytojaus, tad degalinės nuo rytojaus turės teikti duomenis Lietuvos energetikos agentūrai“, – Seimo posėdyje antradienį teigė ministras.
„Šie duomenys yra pagrindas tolimesniems veiksmams tiek kainų stebėsenai, tiek, be abejo, patys duomenys bus atviri rinkai – jais galės naudotis tiek vartotojai, tiek rinkos dalyviai, kurie šiuo metu turi sukūrę degalų stebėsenos programėles. Tokiu būdu tai bus patogus instrumentas ir įrankis vartotjams sekkti degalų kainas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pritarus Vyriausybėje, parlamentui taip pat planuojama siūlyti keisti Energetikos įstatymą: degalinėms pateikus minėtą informaciją, kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą – iki 10 val., o ją mažinti galima būtų bet kada.
„Kainų mažinimas lieka visiškai neribotas, (…) tokio pobūdžio reikalavimas jau yra taikomas kitose Europos Sąjungos šalyse, kaip Austrija ar Vokietija“, – aiškino ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, informaciją LEA reikės teikti pagal tris kategorijas – benzinui, dyzelinui bei suskystintoms naftos dujoms (SND).
LEA šią informaciją teiks viešai, ją galima bus struktūruoti pagal konkrečią degalų rūšį.
Ministras pabrėžė, kad šis naujas įpareigojimas taip pat susijęs su siekiu mažinti iškastinio kuro naudojimą, be to, skatinimu gyventojams pereiti prie didesnio elektros energijos vartojimo.
Pasak Ž. Vaičiūno, nors nuo sausio galimybė yra sudaryta į visuomeninį tiekimą pereiti didesniam skaičiui pažeidžiamų vartotojų, to nepadarė dar 300 tūkst. tokių gyventojų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžė, kad Lietuva į situaciją naftos rinkoje reaguoja nuosaikiai, tikslinėmis priemonėmis, nes taupo resursus ir ruošiasi ilgesnio laikotarpio sukrėtimui.
Seimas anksčiau antradienį taip pat po pateikimo pritarė skubos tvarka svarstyti Vyriausybės bei šalies vadovo iniciatyvas, kuriomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą.
Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, Prezidentūros ir Vyriausybės projektai vienas kitą papildo.
Pagal Finansų ministerijos projektą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui, tam panaudojant perteklines PVM pajamas. Taip galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
Anot energetikos ministro, tai neturės papildomos naštos valstybės biudžetui.
„Lietuvos pasirinktas kelias yra optimalus tuo požiūriu, kad biudžetui našta yra neutrali, nes akcizo sumažinimas yra kompensuojamas didesniu PVM surinkimu“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu Seime pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlymui, būtų tvirtintas mechanizmas, kuriuo kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos.
Šis mechanizmas ir jo trukmė būtų aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, kitą dieną galiojančias maksimalias kainas apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
Energetikos agentūros duomenimis, per praėjusią savaitę dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje išaugo 1,2 proc., o benzinas per tą patį laikotarpį pabrango 0,8 proc.
Tarp Baltijos šalių benzinas ir dyzelinas pigiausi yra Estijoje, Lietuvoje skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų padidėjo iki 0,386 euro už litrą – lyginant su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 7,1 proc. mažesnė, o dyzelino – 2,4 proc. didesnė.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Dėl Irano karo sukeltos energijos krizės, Čekija ribos degalų kainas degalinėse. Finansų ministerija Prahoje pirmą kartą paskelbė kainų lubas, kurios galios nuo trečiadienio. Aukščiausia leistina kaina už litrą benzino bus 43,15 kronos (1,76 euro), o už litrą dyzelino – 45,59 kronos (2,02 euro), kainų ribos bus atnaujinamos kasdien.
Čekijos vyriausybė taip pat nusprendė apriboti naftos bendrovių maržas ir sumažinti akcizą dyzelinui.
"Šio priemonių paketo tikslas yra sušvelninti bendrą degalų kainų kilimą ir panaikinti vietinius kainų ekstremumus" - teigiama pranešime. Stebėtojų teigimu, tai ypač turėtų pasijusti sostinėje Prahoje bei automagistralių degalinėse.arrow_forward
Antradienį, po daugiau nei trejų metų kalinimo Irane dėl kaltinimų šnipinėjimu, namo iš karo nuniokotos šalies išvyko du Prancūzijos piliečiai, pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.\n41 metų Cecile Kohler ir 72 metų Jacques‘as Paris, nuo lapkričio laikyti namų arešto sąlygomis Prancūzijos ambasadoje Teherane, šiuo metu yra Azerbaidžane.\nJ. Paris buvo nuteistas 17 metų, o C. Kohler – 20 metų kalėjimo už tariamą šnipinėjimą Prancūzijos ir Izraelio naudai, tačiau kaltinimai, pagal jų šeimas, buvo sufabrikuoti.arrow_forward
Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, pareiškė, jog „Nemuno aušra“ liks koalicijoje, o galutiniai sprendimai bus priimti balandžio mėnesį vyksiančio LSDP tarybos posėdžio metu.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis skundžiasi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo neskirti dotacijos jo partijai, kuri buvo pripažinta pažeidus finansinės apskaitos įstatymo tvarką.
Seimas nusprendė skubotai svarstyti Vyriausybės ir prezidento iniciatyvas dėl degalų kainų lubų ir dyzelino akcizų, siekiant kontroliuoti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kilusį degalų kainų augimą.arrow_forward