ELTA glaustai: Sinkevičius sako, kad koalicija dirbs toliau, Žemaitaitis skųs VRK sprendimą dėl dotacijos
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Politinės partijos Akcizai Artimųjų Rytų politika Nemuno aušra Remigijus Žemaitaitis Artimieji Rytai
Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad koalicija, kurioje yra „Nemuno aušra“, dirbs ir toliau, o konkretesni sprendimai bus priimti balandį vyksiančios socialdemokratų partijos tarybos posėdžio metu. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pranešė, kad skųs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neskirti dotacijos jo vadovaujamai partijai. Tuo metu Seimas nusprendė imtis skubos tvarka svarstyti Vyriausybės ir prezidento iniciatyvas dėl degalų kainų lubų, dyzelino akcizo, kuriomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
R. Žemaitaitis skųs VRK sprendimą neskirti dotacijos jo vadovaujamai partijai. Anot R. Žemaitaičio, VRK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Praėjusią savaitę VRK „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, nusprendė neskirti pusmečio dotacijos, siekiančios daugiau nei 240 tūkst. eurų. Sprendimą dėl šiurkštaus pažeidimo komisija priėmė prieš kelias savaites. VRK konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir jo pavaduotojai Daivai Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.
Policija tikslina aplinkybes dėl savaitgalį Vilniuje įvykusio konflikto, po kurio esą su ginklu iš namų pasišalino Lietuvos Probacijos tarnybos (LPT) direktorius Romas Ostanavičius. Anot teisėsaugos, iš pradžių pranešta, kad šv. Velykų vakarą po konflikto namuose iš jų minėtas pareigūnas išvyko su ginklu ir būdamas neblaivus. Pirmadienio popietę pats R. Ostanavičius prisistatė policijai, jis buvo blaivus, ginklas buvo rastas namuose. Policijos duomenimis, LPT vadovui dėl konflikto automatiškai išduotas smurto artimoje aplinkoje rizikos orderis, bet požymių, kad R. Ostanavičius buvo prieš kažką smurtavęs, nefiksuota. Su LPT direktoriumi susitikusi teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigė išgirdusi iš R. Ostanavičius jo įvykių versiją. Ministrė teigė, jog galimus sprendimus dėl LPT vadovo galės priimti, tik sulaukusi visos informacijos iš teisėsaugos.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad dabartinės sudėties koalicija šiuo momentu dirbs ir toliau. Taip jis žurnalistams komentavo po antradienį Vyriausybėje įvykusio koalicinės tarybos posėdžio. Kiek anksčiau M. Sinkevičius yra teigęs, jog konkretesni sprendimai dėl koalicijos ateities bus priimti balandžio viduryje vyksiančiame partijos tarybos posėdyje. Klausimų dėl koalicijos tolesnio likimo ir „Nemuno aušros“ buvimo joje vėl kilo po to, kai dalis frakcijos narių nepalaikė Kapčiamiesčio poligono projekto teikimo Seime. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino socialdemokratus apsvarstyti kitas koalicijos alternatyvas, vis tik, anot M. Sinkevičiaus, valdantieji yra savarankiški, turintys mandatą spręsti patys. Pats „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartojo ir toliau nepalaikysiantis poligono įstatymo projekto. Kovo pabaigoje pateikimo stadijoje projektui nepritarė 7 Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai bei 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.
Dėl kultūros viceministro Mato Drukteinio konservatorius Vytautas Kernagis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Politikas nusprendė kreiptis į instituciją paaiškėjus, kad pernai rudenį kultūros viceministru paskirtas M. Drukteinis jau dirbdamas ministerijoje ilgiau nei mėnesį vadovavo viešajai įstaigai „Meno genas“. V. Kernagis prašo VTEK įvertinti kultūros viceministro veiksmus ir nustatyti, ar nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai.
Seimas grąžino anksčiau buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, religinėms bendruomenėms ir centrams. Į tokią paramą taip pat galės pretenduoti daugiabučių namų savininkų ir sodininkų bendrijos. Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius, balsavo 84 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Beje, tai buvo jau antras ir šį kartą sėkmingas balsavimas dėl šio dokumento priėmimo, kovo pabaigoje Seimui pritrūko balsų jį priimti. Naujas reguliavimas įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Seimui pristatyta prezidento Gitano Nausėdos teikiama Tomo Davulio kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus. Pristatydamas teisėjo kandidatūrą prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pabrėžė ilgametę T. Davulio patirtį ir kompetencijas – kandidatas turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo patirtį, yra profesorius, dirbęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu. Be to, T. Davulis taip pat turi teisėkūros patirties, yra sukaupęs didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje. Prisistatydamas parlamentarams T. Davulis pabrėžė – jei bus paskirtas į šias pareigas, sieks didinti šio teismo prieinamumą, matomumą ir įsitraukimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę plėtoti teismų dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Šiuo metu T. Davulis dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda.
Šią vasarą po dešimtmečio pertraukos į sostinę sugrįžta Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. Joje tikimasi sulaukti apie 24 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Šventės programoje numatytos 6 moksleivių atliekamos, parengtos programos, prikaustysiančios ir mokyklinio amžiaus žiūrovų, ir vyresnių gyventojų dėmesį. Gausiausia, kaip įprastai, bus Vingio parke skambėsianti Dainų diena – ji suburs 10,5 tūkst. choristų iš visų Lietuvos miestų. Tuo metu įvairaus amžiaus moksleivius, nepriklausančius jokiam chorui, bet norintiems dalyvauti šventėje, organizatoriai kviečia jungtis į Jungtinį vaikų chorą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Seimas skubos tvarka svarstys Vyriausybės ir prezidento iniciatyvas dėl degalų kainų lubų, dyzelino akcizo, jomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą. Pagal Finansų ministerijos projektą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis. Skaičiuojama, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to mažėtų maždaug 6 centais už litrą. Tuo metu Seime pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlymui, būtų tvirtintas mechanizmas, kuriuo kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos, jam parlamentarai prašom Vyriausybės išvados. Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, Prezidentūros ir Vyriausybės projektai vienas kitą papildo ir pastarasis mechanizmas užtikrintų, kad sumažinto akcizo kurui naudą pajustų galutinis vartotojas, ji neliktų prekybos grandinėje. Jo trukmė būtų aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, kitą dieną galiojančias maksimalias kainas apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
Generalinė prokuratūra negavo oficialaus Prancūzijos teismo pranešimo dėl vieno iš bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ekstradicijos. Tai ji antradienį nurodė Eltai. Apie Prancūzijos teismo sprendimą tenkinti Lietuvos prašymą ir išduoti šalyje nuteistą bankininką praėjusį penktadienį paskelbė naujienų agentūra AFP. Kaip skelbta, V. Antonovo advokatas Prancūzijoje Henry Ermeneux sakė, kad jo klientas sprendimą ketina skųsti. Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį – jis buvo sulaikytas Badeno mieste, vykdant Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pernai gruodį sakė nežinanti, kada bankininkas bus perduotas Lietuvai – dabar vyksta jo išdavimo procedūra. V. Antonovas pernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių daugiau nei 10 metų, ieškomas buvo nuo 2011 m. Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų. Tiesa, šis teismo nuosprendis nėra galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris bylą nagrinėti turėtų balandžio 15 dieną. V. Antonovo advokatas Lietuvoje Eltai sakė, kad jo klientas prašo leisti kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas įspėjo, kad Irane „žus ištisa civilizacija“, jei nebus paisoma jo ultimatumo. Donaldas Trumpas kiek anksčiau paskelbė, kad Iranas iki antradienio vidurnakčio Grinvičo (trečiadienio 3 val. Lietuvos) laiku turi nutraukti Hormuzo sąsiaurio, kurio paprastai būdavo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų, uždarymą. Jis yra grasinęs, kad antraip JAV kariuomenė subombarduos Irano tiltus, elektrines ir kitą civilinę infrastruktūrą, nugramzdindama šalį į „akmens amžių“. Irano civilizacijos žūtimi savo antradienio įraše platformoje „Truth Social“ grasinęs D. Trumpas paliko atvirą galimybę sudaryti paskutinės minutės susitarimą. Teheranas JAV prezidento ultimatumą anksčiau antradienį vadino „grubia, arogantiška retorika ir nepagrįstais grasinimais“.
Irano žiniasklaida pranešė apie smūgius transporto infrastruktūrai visoje šalyje. Likus kelioms valandoms iki JAV prezidento ultimatumo Teheranui sudaryti susitarimą pabaigos, Irano naujienų agentūros pranešė apie smūgius geležinkelio tiltui Kašane, keliems greitkeliams, greitkelio tiltui tarp Tebrizo ir Zendžano, geležinkelio infrastruktūrai Karadžo mieste. Atskirai pranešta apie smūgius svarbiam naftos terminalui Chargo saloje, iš kurios Teheranas eksportuoja didžiąją dalį šalyje išgaunamos naftos.
Į Budapeštą atvykęs JAV viceprezidentas apkaltino Europos Sąjungą (ES) „kišantis į rinkimus“ Vengrijoje. Savo vizito likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų metu J. D. Vance\'as tikino, esą Biurokratai Briuselyje „darė viską, ką gali, kad gniaužtų vengrų tautą“, nes „jiems nepatinka vyriausybės vadovas, kuris iš tikrųjų gina vengrus“. JAV prezidento administracija jau vasarį išsakė paramą dabartinio premjero, nacionalisto Viktoro Orbano rinkimų kampanijai. Šis palaiko artimus santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o karo Ukrainoje atžvilgiu laikosi Kremliui palankaus kurso. Parlamento rinkimai, kuriuose pergalę rinkėjų apklausos prognozuoja opozicijos kandidatui Peteriui Magyarui, Vengrijoje vyks sekmadienį.
Tarptautinės energijos agentūros (TEA) vadovas įspėjo dėl „juodo balandžio“, tęsiantis karui Irane ir Hormuzo sąsiaurio blokadai. Pasak Fatiho Birolo, jei sąsiauris iš tikrųjų liks uždarytas visą balandį, pasaulis negaus dvigubai daugiau žaliavinės naftos bei perdirbtų produktų nei kovą. Jis pabrėžė, kad šis karas paralyžiuoja vieną pasaulio ekonomikos gyvybės arterijų: ne tik naftos ir dujų tranzitą, bet ir tokių prekių kaip trąšos, naftos chemijos produktai ir pan. F. Birolo teigimu, dabartinė naftos ir dujų krizė yra sunkesnė nei 1973, 1979 ir 2022 m. krizės kartu sudėjus.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Donaldas Trumpas vis labiau didina savo grėsmingą retoriką, kas sukelia abejonių apie jo psichinę sveikatą. Net kai kurie buvę sąjungininkai reikalauja nušalinti 79 metų respublikoną nuo pareigų dėl keistų ir kartais keiksmažodžiais palydimų įrašų socialinėje žiniasklaidoje. Pasaulio dėmesys dabar yra sutelktas į tai, ar D. Trumpas laikysis savo žodžio dėl Irano grėsmės, ar atsitrauks, kaip anksčiau dažnai elgdavosi.arrow_forward
Milijardierius Bilas Gatesas birželio 10 d. liudys Kongreso komitete, tiriančiame mirusio nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell veiklą. Gatesas, yra vienas iš žinomų asmenų, minimų JAV Teisingumo departamento dokumentuose, susijusiuose su Epsteinu. Tarp kitų įtakingų asmenybių, minimų daugiau nei 3 mln. Epsteino bylos dokumentuose, yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, technologijų milijardierius Elonas Muskas ir buvęs britų princas Andrew.arrow_forward
Misijos „Artemis II“ astronautai, grįždami po skrydžio aplink Mėnulį, užfiksavo Žemės nusileidimo momentą. Nuotrauka paskelbta NASA ir primena 57 metų senumo kadrą, padarytą per „Apollo 8“ misiją. Įgulą sudarė keturi asmenys: JAV astronautai Reidas Wisemanas, Kristina Koch ir Victoras Gloveris bei kanadietis Jeremy Hansen, jie vykdo istorinę misiją, kurios tikslas - pasirengti nusileidimui Mėnulyje 2028 m.arrow_forward