V. Sinkevičius: URM vadovo postas net nebuvo ant derybų stalo, šį klausimą reikia užbaigti
Politika Sinkevičius premjeras Vyriausybės formavimas Koalicijos Politinės partijos Virginijus Sinkevičius Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Užsienio reikalų ministerija
Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).
Užsienio reikalų ministerijos (URM) kuravimas net nebuvo atsidūręs ant koalicinių derybų stalo, sako laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
„(Mūsų manevrų laisvė – ELTA) nėra susijusi su URM ir čia, aš manau, jau reikia tą klausimą pabaigti. Net nebuvo, tiesą sakant, (šis postas – ELTA) ant derybų stalo“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Sinkevičius.
„Tai vis dėlto yra viena tų ministerijų, kuri turi būti suderinta ir su prezidento institucija“, – teigė jis.
Pasak demokratų lyderio, URM vadovo posto kėdė jam nebuvo siūloma taip pat, kaip sveikatos apsaugos ministro kėdė nebuvo siūloma kitam koalicijos partneriui, „valstiečių“ pirmininkui Aurelijui Verygai.
LSDP lyderio pasiryžimas eiti premjero pareigas – esminis neatsakytas klausimas
Anot V. Sinkevičiaus, derybose dėl valdančiosios koalicijos esminiu klausimu išlieka ministro pirmininko postas, į kurį atsakius – būtų galima aiškiai išsidalinti ministerijas.
„Manau, kad tai yra esminis tas neatsakytas klausimas. Jį atsakius mes galėsime tuomet jau ir pabaigti su konkrečiomis ministerijomis, konkrečiomis pavardėmis ir taip toliau“, – paklaustas, ar išgirdo atsakymą iš M. Sinkevičiaus dėl sprendimo eiti premjero pareigas, teigė demokratas.
Neatsakė, ar demokratams siūlomas energetikos ministro postas
Žiniasklaida anksčiau skelbus, kad demokratai gali siekti Energetikos ministerijos ir jai vadovauti deleguotų Luką Savicką, V. Sinkevičius neatsakė, ar šis postas yra ant derybų stalo.
„Pamatysim pirmadienį. Pirmadienį bus principinis atsakymas ir manau, tuomet mes jau galėsime atsakyti ir dėl veiklos sričių“, – tikino „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Tiesa, jis pabrėžė, jog antrajame derybų etape su galimais valdančiosios koalicijos partneriais buvo padaryta reikšminga pažanga.
„Iš tiesų programoje pasistūmėjome labai daug į priekį ir tai atrodo lyg tas sutarimas, kuris galėtų būti. Pirmiausia, tai esu labai dėkingas, kad mes radom principinį sutarimą dėl šeimos paketo. (...) Antras dalykas – būstų, pirmojo būsto įperkamumo problema, kuri ypatingai yra galiojanti regionuose. (...) Džiaugiuosi ir dėl išlaikytos gynybos politikos nuoseklumo, bet galbūt aiškiai įvardijant visuomenei tuos prioritetus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Praėjusi šeštadienį LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Jei būtų sudaryta nauja koalicija, ji turėtų šiek tiek mažiau – 75 balsus.
ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.
Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Skandinavijos žvalgybos pareigūnai įspėjo apie Rusijos karinių bazių kūrimą prie sienų su NATO šalimis Baltijos jūros regione, kuriose galėtų būti dislokuota iki 115 tūkst. karių, praneša „TVP World“.
Tarp šių objektų yra naujos kareivinės netoli Suomijos sienos, kuriose galėtų apsistoti iš viso 80 tūkst. rusų karių. Taip pat pranešta, kad karinė infrastruktūra kuriami palei Rusijos sienas su Norvegija ir Baltijos valstybėmis, taip pat Rusijos Kaliningrado srityje.
Skandinavijos pareigūnai teigia, kad dabartinis grėsmės lygis yra aukštesnis nei Šaltojo karo metais ir ragina didinti Europos karinę parengtį, nes Rusija didina ir savo karinės gamybos apimtis.arrow_forward
Ukraina planuoja atnaujinti oro eismą kai tai taps saugu, teigia Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros viceministras Serhijus Derkačas.
Šiuo metu aktyviai dirbama siekiant pasirengti civilinės aviacijos skrydžių atnaujinimui, o didelis dėmesys skiriamas oro uostų ir oro uostų infrastruktūros išsaugojimui.
Be to, parengta ateinančių metų Aviacijos plėtros strategija, kurioje numatytos galimybės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei bei koncesijoms oro uostams ar jų dalims. arrow_forward