„Ruošiasi konfliktui“: Rusija prie NATO sienų stato bazes daugiau nei 100 tūkst. karių
Politika Gynyba Regioninis saugumas Tarptautiniai santykiai Rusija NATO Suomija
Helsinkis, birželio 11 d. (ELTA).
Skandinavijos žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad Rusija prie savo sienų su NATO šalimis Baltijos jūros regione kuria karines bazes, kuriose galės būti dislokuota iki 115 tūkst. karių, ir galimai ruošiasi konfliktui, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Bendras Skandinavijos žiniasklaidos atliktas tyrimas parodė, kad tarp tokių objektų yra naujos kareivinės netoli Suomijos sienos, kuriose, pasak Suomijos kariuomenės vado generolo leitenanto Pasi Välimäki, galėtų apsistoti iš viso 80 tūkst. rusų karių.
Žiniasklaidos šaltiniai remdamiesi palydoviniais duomenimis pranešė, kad kiti karinės infrastruktūros objektai kuriami palei Rusijos sienas su Norvegija ir Baltijos valstybėmis, taip pat Rusijos Kaliningrado srityje, kuri yra vos už 30 kilometrų nuo sienos su Lenkija.
Nors Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas birželio pradžioje pareiškė, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad Rusija puls NATO teritoriją, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas balandžio mėnesį įspėjo, kad Rusija turi pajėgumų surengti greitą puolimą.
Užgrūdinti kovose
Ukrainos gynybos svetainė „Militarnyj“ cituodama buvusio Suomijos žvalgybos pareigūno Marko Eklundo žodžius pranešė, kad kai tik baigsis karas Ukrainoje Maskva planuoja prie savo sienų su Šiaurės Europos NATO šalimis dislokuoti 115 tūkst. karių. Jis taip pat įspėjo, kad daugelis šių karių bus užgrūdinti kovose ir turės Ukrainos fronte įgytos mūšių patirties.
Svetainė „Militarnyj“ taip pat teigė, kad Maskva galėtų per trumpą laiką perkelti šimtus tūkstančių karių iš kitų Rusijos regionų.
Svetainė pranešė, kad aukšti kariniai pareigūnai mano, jog konfliktas galėtų kilti netoli Danijos ar Baltijos valstybių, ir pridūrė, kad nors patvirtintų pranešimų apie Rusijos sprendimus pradėti agresiją nėra, „parengiamieji procesai vyksta“.
Aukšto rango Europos kariuomenių vadai jau pirmiau įspėjo, kad Rusija gali ruoštis smogti NATO teritorijai per vienerius-trejus metus.
Grėsmė – didesnė nei Šaltojo karo laikais
Skandinavijos pareigūnai teigia, kad dabartinis grėsmės lygis yra aukštesnis nei Šaltojo karo metais, ir tvirtina, kad Maskva galėtų dislokuoti savo pajėgas per kelias savaites nuo sprendimo didinti įtampą.
Jie taip pat paragino didinti Europos karinę parengtį, nes Rusija didina ir savo karinės gamybos apimtis.
Pasak Švedijos karinės žvalgybos vadovo, į šią grėsmę reikėtų žiūrėti rimtai.
Kalbėdamas su Šiaurės šalių transliuotojų konsorciumu, kuriam priklauso ir Švedijos SVT, Švedijos karinės žvalgybos tarnybos (MUST) vadovas generolas majoras Thomas Nilssonas teigė, kad šie infrastruktūros statybų darbai turi strateginį tikslą.
„Mes nemanome, kad ji egzistuoja tik dėl vaizdo, – sakė Th. Nilssonas. – Siekiama pasirengti ateityje kilus didesniam konfliktui susiremti su NATO.“
Vienas aukšto rango NATO vadas teigė, kad, kol Rusijos kariai yra įstrigę Ukrainoje, tiesioginės grėsmės nėra.
„Tačiau, jei Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, padėtis gali labai greitai pasikeisti“, – sakė NATO pajėgoms Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vadovaujantis generolas majoras Brianas Nissenas.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Per Lietuvą slenkant audrai, be elektros liko 6,8 tūkst. klientų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Daugumą elektros tinklo sutrikimų lėmė nutraukti laidai, kurias nutraukė išversti medžiai. Vilniaus apskrityje visi sutrikimai turėtų būti pašalinti dar ketvirtadienį, tačiau Utenos regione elektros tiekimo atkūrimo darbai tęsis ir penktadienį.arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė atšaukiantis planuotus smūgius į Iraną ir minėjo galimybę pasirašyti susitarimą su Teheranu po aukščiausio lygio derybų. D. Trumpo požiūris į karą pasikeitė, kai daugelis šalių, išskyrus Iraną, susitarė dėl "baigiamųjų punktų". Susitarimo pasirašymo laikas ir vieta bus paskelbti netrukus, o iki tol JAV karinis jūrų laivynas tęs Irano blokadą.arrow_forward