https://jega.lt/naujiena/trumpas-uzsipuole-merza-jis-nezino-ka-kalba-4605308 content_copy email
Trumpas užsipuolė Merzą: jis nežino, ką kalba
Vašingtonas, balandžio 29 d. (dpa-ELTA).
Po aiškios Vokietijos kanclerio kritikos dėl JAV karo Irane prezidentas Donaldas Trumpas smarkiai užsipuolė Friedrichą Merzą.
„Jis nežino, ką kalba“, – rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Esą nieko nuostabaus, „kad Vokietijai taip blogai sekasi tiek ekonomiškai, tiek kitais atžvilgiais“. Jis apkaltino kanclerį sutinkant su tuo, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą ir gyrė savo paties veiksmus.
Iš tikrųjų Vokietijos kanclerį ir JAV prezidentą siejo geri santykiai. F. Merzas laiko save vienu iš nedaugelio politikų, turinčių gerą prieigą prie D. Trumpo. Jis jau ne kartą lankėsi Baltuosiuose rūmuose, susitikimai praėjo sklandžiai.
Tačiau pastaruoju metu F. Merzas pakeitė toną ir viešai kritikavo Vašingtoną. Jis, pavyzdžiui, apkaltino JAV administraciją neturint išėjimo iš Irano karo strategijos.
„Kadangi iraniečiai akivaizdžiai yra stipresni nei manyta, o amerikiečiai ir derybose akivaizdžiai neturi tikrai įtikinamos strategijos“, – klabėjo kancleris diskusijoje su moksleiviais Marsberge Saro krašte.
„Tokių konfliktų problema visada ta pati: į juos reikia ne tik įsitraukti, bet ir iš jų išeiti. Tai labai skausmingai matėme Afganistane – 20 metų. Matėme tai ir Irake“, – teigė federalinis kancleris. Amerikiečiai esą į šį karą Irane įsitraukė „akivaizdžiai neturėdami jokios strategijos“. Todėl tuo sunkiau dabar užbaigti šį konfliktą.
„Tuo labiau, kad iraniečiai akivaizdžiai labai sumaniai derasi – arba kaip tik sumaniai nesidera, – pabrėžė F. Merzas. – Irano vadovybė žemina visą šalį“.
F. Merzas yra ne pirmas aukštas politikas Europoje, smarkiai užsipuolęs D. Trumpą. Respublikono nemalonę užsitraukė ir britų premjeras Keiras Starmeris. Be kita ko, dėl, jo požiūriu, nepakankamos paramos Irano kare, D. Trumpas vis nepagaili jam griežtų žodžių. Prie kritikos F. Merzui galėjo prisidėti ir, prezidento manymu, trūkstama Berlyno parama karui.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija nenori būti įtrauktos į JAV ir Izraelio karą su Iranu. Vietoj to jos po karo planuoja neutralią jūrų pajėgų misiją, skirtą užtikrinti saugumą šiuo metu blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, kad galėtų būti atnaujinta laivyba.
Šis sąsiauris tarp Irano ir Omano yra svarbus laivybos maršrutas – pirmiausiai naftos prekybai. Dėl to blokada atsiliepia pasaulio ekonomikai.
F. Merzas prieštarauja D. Trumpui ir dėl kitų rusenančių konfliktų. Turėdamas omenyje galimą JAV intervenciją į Kubą, jis sakė: „Nepaisant visų problemų, su kuriomis ši šalis susiduria vidaus politikoje dėl komunistinio režimo, Kuba nekelia jokios pastebimos grėsmės trečiosioms šalims už savo ribų. Ir dėl to nežinau, kokiu pagrindu turėtų įvykti intervencija“.
D. Trumpas atvirai pagrasino „perimti“ Kubą.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Lietuvoje trečiadienio rytą vidutinės dyzelino, benzino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos sumažėjo atitinkamai 1,5 proc., 0,8 proc., ir 0,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Dyzelino kainos šalies degalinėse svyravo nuo 1,85 euro iki 2,14 euro, vidutinė jo kaina buvo 2,03 euro ir buvo 1,5 proc. mažesnė nei antradienį.
Benzino kainavo nuo 1,63 euro iki 1,89 euro, vidutinė jo kaina sudarė 1,78 euro ir buvo 0,8 proc. mažesnė nei antradienį.arrow_forward
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą, siekiant sumažinti pelno mokesčio naštą investuojančioms įmonėms ir taip didinti šalies konkurencingumą. Instituto analitikų nuomone, tai leistų „atrakinti“ apie 900 mln. eurų privačių investicijų. Tačiau šiuo metu lengvatą gauna labai mažai įmonių dėl griežtų teisės aktuose nustatytų kriterijų, todėl LLRI siūlo ją padaryti prieinamą daugiau įmonių.arrow_forward