LLRI investuojančioms įmonėms siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą

Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).

Siekiant didinti šalies konkurencingumą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo plačiau taikyti investicinio projekto lengvatą ir taip sumažinti pelno mokesčio naštą investuojančioms įmonėms.

Anot instituto analitikų, tai leistų „atrakinti“ apie 900 mln. eurų privačių investicijų.

Teigiama, kad dabar veikiančios investicinio projekto lengvatos poveikį riboja griežti teisės aktuose nustatyti kriterijai, dėl to lengvata prieinama labai mažai daliai įmonių – užpernai ją taikė 2,26 tūkst. arba 0,6 proc. visų įmonių.

Šiuo metu norint pasinaudoti lengvata reikia pagrįsti, kad investicijos vykdomos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui, esminiam esamo proceso pakeitimui, tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. 

Be to, lengvatą taikyti leidžiama išskirtinai tik naujai pagamintam ir nenaudotam turtui. 

„Šiais kriterijais teoriškai siekiama paskatinti aukštųjų technologijų diegimą pramonėje, tačiau praktikoje jie padaro lengvatą neprieinama daugeliui Lietuvos įmonių“, – teigia LLRI.

Ekspertų teigimu, galimus piktnaudžiavimo atvejus užkardyti leistų vienintelis kriterijus – kad įgytas ilgalaikis turtas turi būti susijęs su įmonės ūkine veikla, gamyba ar paslaugų teikimu.

Pasak instituto, dabar platesniam lengvatos taikymui yra palankus metus – šalyje auga vartojimas, nes, nors šių metų valstybės biudžetas planuotas darant prielaidą, kad po reformos iš antros pakopos pensijų fondų pasitrauks apie 20 proc. dalyvių, per pirmą ketvirtį jų pasitraukė apie 40 proc.

„Dalis šių lėšų grįžta į ekonomiką per vartojimą, didindama biudžeto įplaukas ir sudarydama erdvę laikinai kompensuoti pelno mokesčio sumažėjimą“, – nurodo institutas.

Vartojimas, analitikų vertinimu, gali kompensuoti sumažėjusias biudžeto įplaukas trumpuoju laikotarpiu, o vidutiniu laikotarpiu – augantis produktyvumas ir įmonių pelningumas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinės direktorės Ramintos Radavičienės teigimu, pelno mokesčio lengvatos taikymas turėtų būti vertinamas platesniame kontekste.

„Lietuvoje pelnas šiandien apmokestinamas dar prieš jam tampant investicija, todėl kapitalas iš ekonomikos pasitraukia anksčiau nei gali virsti technologijomis, atsargomis ar naujomis darbo vietomis. (…) Jei norime išlaikyti investicijas ir darbo vietas regione, turime sudaryti sąlygas pelnui likti įmonėse ir būti reinvestuojamam“, – pranešime sakė ji.

Kaip skelbia LLRI, Lietuvos ekonomikos konkurencingumas susiduria su iššūkiais – darbo našumas stagnuoja maždaug 70 proc. ES vidurkio lygyje, o darbo užmokesčio sąnaudos kasmet sparčiai auga.

Energijos produktų kaina Lietuvoje yra 35-50 proc. didesnė nei ES vidurkis, o verslo kreditavimo kaina ES vidurkį viršija ketvirtadaliu.

Skaičiuojama, kad pramonės dalis Lietuvos BVP per pastarąjį dešimtmetį metų sumažėjo nuo 23 proc. iki 18 proc. ir nukrito žemiau ES vidurkio, dabar perspektyvas blogina ir karas Irane, galintis lemti žaliavų tiekimo sutrikimus.

person ELTA (ELTA)

Europarlamentaras Dainius Žalimas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio veiksmų socialiniuose tinkluose. R. Žemaitaitis pasidalino dirbtinio intelekto suklastotu protesto dalyvės plakatu ir vėliau viešai žemino šią moterį. D. Žalimo teigimu, kreipimasis į prokuratūrą prašant pradėti tyrimą susijęs su dviejų nusikalstamų veikų - šmeižto ir neapykantos kurstymo - tyrimu.arrow_forward

Bal 29d. access_time13:17

Atsisveikinimas su ilgamete Pasaulio lietuvių bendruomenės nare ir iškilia išeivijos veikėja Vida Julia Bandis vyks ketvirtadienį ir penktadienį Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. \n92-uosius metus gyvenusi Jungtinėse Amerikos Valstijose V. Bandis yra daugiau nei 40 metų dirbusi finansų bei vadybos aukštojo mokslo srityje ir yra gavusi daugybę apdovanojimų už savo nuopelnus Lietuvai. \nV. Bandis yra gimusi Molėtuose, emigravo į JAV Antrojo pasaulinio karo metais ir grįžo į Lietuvą 1999 metais, kur dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos Finansų politikos departamento direktore, Užsienio lietuvių rėmimo centro direktore, Baltijos vadybos instituto direktore. arrow_forward

Bal 29d. access_time13:15

Vyriausybė patvirtino sveikatos apsaugos atašė steigimą Ukrainoje ir Izraelyje, siekiant geresnio bendradarbiavimo, ypač ekstremalių situacijų pasirengimo, personalizuotos medicinos, skaitmeninės sveikatos ir strateginio visuomenės sveikatos planavimo srityse.\nUkrainoje planuojamas aktyvesnis įsitraukimas į šios šalies atsigavimą ir atstatymą sveikatos priežiūros srityje, taip pat nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų teikimas.\nPreliminariais skaičiavimais, atašė pareigybės įsteigimui ir išlaikymui per metus Ukrainoje reikėtų apie 165 tūkst. eurų, o Izraelyje – apie 221 tūkst. eurų.arrow_forward

Bal 29d. access_time13:17

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina iki antrojo ketvirčio pabaigos gaus 6 mlrd. eurų iš 90 mlrd. eurų paskolos savo gamybos dronų pirkimui šalies ginkluotosioms pajėgoms. Trečdalis paskolos teks biudžetui, du trečdaliai – gynybos išlaidoms, teigė U. von der Leyen. ES praėjusią savaitę galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, taip pat naują sankcijų Rusijai paketą.arrow_forward

Bal 29d. access_time13:07