Politika Įstatymų leidyba Keleivių transportas Pilietinė visuomenė
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad po diskusijų su dviratininkų bendruomene pavyko rasti sprendimų dėl dalies siūlomų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Anot jo, artimiausiu metu su bendruomenės atstovais ketinama susitikti dar kartą ir galutinai suderinti siūlomus pokyčius.
„Sprendinių bent tam tikra kryptimi tikrai buvo rasta – kaip spręsti klausimą, kai reikia užtikrinti atstumo laikymąsi tarp dviratininko ir automobilio, jeigu yra ištisinė linija. Taip pat – kaip užtikrinti pėsčiųjų ir kitų dviratininkų saugumą važiuojant dviračių takais“, – pirmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.
Pasak ministro, diskusijų metu taip pat aptartas siūlymas leisti dviratininkams važiuoti geros būklės žvyruotu kelkraščiu. J. Taminskas pabrėžė, kad tokiu pakeitimu nesiekiama dviratininkų išstumti iš važiuojamosios kelio dalies.
„Tai nėra tikslas dviratininkus stumti į kelkraštį. Tai yra teisinis aspektas, nes šiandien pagal KET dviratininkai negali važiuoti žvyro danga, jeigu kelkraštis yra su žvyro danga. Čia irgi radome sprendinių“, – teigė susisiekimo ministras.
Anot jo, galutiniai sprendimai dar nėra priimti, todėl Susisiekimo ministerija artimiausiu metu dar kartą susitiks su dviratininkų bendruomenės atstovais.
„Artimiausiu metu su dviratininkų bendruomene grįšime sudėti galutinių taškų, išlaikant dviratininkų saugumą ir nepriešinant dviratininkų su vairuotojais bei pėsčiaisiais, kad visi keliuose būtų saugūs“, – aiškino J. Taminskas.
Ministras akcentavo, kad rengiant KET pakeitimus turi būti atsižvelgiama ne tik į dviratininkų, bet ir į kitų eismo dalyvių interesus.
„Turi būti kelyje ir dviratininkai saugūs, ir pėstieji, ir vairuotojai. Tai nėra vien tik dviratininkų tema. Tai yra kompleksinė tema“, – pabrėžė jis.
Ministerija anksčiau taip pat siūlė mažinti baudas už pažeidimus lenkiant dviratininkus, o privalomą 1–1,5 metro šoninį atstumą paversti rekomendacija. J. Taminsko teigimu, po diskusijų nuspręsta reikalavimo dėl saugaus atstumo neatsisakyti.
„Baudų mažinimas išlieka, o dėl rekomendacijos – paliekame, kaip buvo iki šiol, privalomumą“, – sakė ministras.
Pasak jo, saugiam dviratininko lenkimui svarbus ne tik šoninis atstumas, bet ir transporto priemonių greičio skirtumas.
„Transporto priemonė vis tiek turi lenkti dviratininką artimu greičiu, kad būtų užtikrintas saugumas, kad nebūtų didelio greičio skirtumo“, – teigė J. Taminskas.
Susisiekimo ministerija taip pat ketina imtis pokyčių dėl elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių. Ministro teigimu, jų keliamas problemas jaučia ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai.
„Šie klausimai buvo paliesti, nes lygiai taip pat ir dviratininkai jaučia spaudimą ir diskomfortą dėl mikromobilumo priemonių. Įsivaizduokime elektrinius paspirtukus, kurie kaip elektriniai motoroleriai dideliu greičiu važinėja dviračių ar dviračių ir pėsčiųjų takais. Tai nėra saugu nei dviratininkams, nei pėstiesiems“, – kalbėjo J. Taminskas.
Anot jo, konkretūs pakeitimai dėl mikromobilumo priemonių turėtų būti svarstomi artimiausioje ateityje.
Dviratininkai siūlo leisti kirsti ištisinę liniją aplenkiant lėtai važiuojantį dviratininką
Lietuvos dviratininkų bendrija siūlo KET pakeitimuose numatyti galimybę kirsti ištisinę liniją, kai ja siekiama aplenkti pavienį dviratininką, važiuojantį lėčiau nei 30 km/val., sako bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas.
Anot jo, taip būtų suvienodintos ištisinės linijos ir kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ taikymo išimtys. Dviratininkų atstovas teigia, kad dabartinė siūloma tvarka gali paskatinti vairuotojus bandyti dviratininką aplenkti nepakankamai saugiu atstumu.
„Mūsų siūlymas yra tas, kad tas draudimas lenkti per ištisinę turėtų tokias pačias išimtis kaip draudimas lenkti, kur yra ženklas. Tai yra leidžiama aplenkti pavienes transporto priemones, kurios važiuoja lėčiau negu 30 kilometrų per valandą“, – sakė E. Kriščiūnas.
Jo teigimu, svarbu, kad būsimos KET formuluotės ne tik nustatytų draudimus dviratininkams, bet ir aiškiai įtvirtintų jų teises bei vairuotojų pareigą užtikrinti saugų prasilenkimą.
„Kartais intencijos būna labai geros, bet formuluotė būna parašoma tokia, kad patiems agresyviausiems vairuotojams yra duodamas įrankis terorizuoti dviratininkus ir neva tai mokyti, kaip reikia elgtis kelyje“, – teigė jis.
E. Kriščiūnas taip pat kritikavo policijos poziciją dėl dabartinio reguliavimo. Anot jo, institucijos nepakankamai reaguoja į atvejus, kai lėtaeigė transporto priemonė nesudaro galimybės susidariusiai transporto priemonių eilei saugiai ją aplenkti.
Dviratininkų bendrijos atstovas teigė, kad organizacija nėra prisirišusi tik prie vieno konkretaus siūlomo sprendimo ir yra pasirengusi svarstyti kitokias formuluotes, jeigu jomis būtų pasiektas toks pats tikslas.
„Mes nesame užsikirtę, jog būtinai tiktai toks būdas tinkamas. (...) Jeigu tos formuluotės bus suderintos, tai akivaizdu, kad viskas įmanoma“, – sakė E. Kriščiūnas.
Anot jo, diskusijos dėl projekto dar gali būti tęsiamos, o gautos institucijų pastabos – vertinamos ir galiausiai pats projektas gali būti vėl viešai svarstomas.
Tuo metu Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentas Jonas Pivoriūnas sakė, kad jo pozicija su šalies dviratininkų bendruomene sutampa. Jis tikino teigiamai vertinantis vykstančias diskusijas, tačiau sakė, kad jos būtų galėjusios padėti rasti sprendimą prieš ministerijai pateikiant įstatymo projektą.
„Pozicija sutampa. Iš tikrųjų pirmiausia yra smagu, kad mes diskutuojame. Galbūt šios diskusijos norėjosi anksčiau negu buvo paskelbtas pradinis projektas viešai, nes mes matome, kad šiandien į vykusią diskusiją Susisiekimo ministerija atėjo jau su patobulinta formuluote. Tai labai smagu ir buvo atsižvelgta į dalį viešai išsakytų pastabų“, – žurnalistams sakė jis.
J. Pivoriūnas aiškino besitikintis, kad diskusijos bus tęsiamos ir projektas bus suderintas su visomis suinteresuotomis šalimis.
Pasak jo, Lietuvos dviračių sporto federacijos tikslas yra užtikrinti saugumą ir kuo mažesnį realių kelyje kylančių dviratininkų ir automobilių bei kitų transporto vairuotojų konfliktų skaičių. J. Pivoriūnas tikino, kad be paliktos privalomos sąlygos išlaikyti 1–1,5 metro šoninio atstumo lenkiant dviratininkus, ministerija įtraukė papildomą formuluotę dėl galimybės lenkti saugiu atstumu automobiliui važiuojant mažu greičiu.
„Turbūt ši dalis kelia daug klausimų, kaip užtikrinti saugumą. Dėl to (...) tas klausimas dėl ištisinės linijos dalinio kirtimo lieka vis dar labai aktualus, ar galime šioje vietoje pasiekti kažkokį bendrą susitarimą, ar tai vis tik yra neliečiama tema“, – pridūrė Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentas.
Policijos atstovas: pakoregavus keletą reikalavimų elementų, galima tinkamai užtikrinti saugumą
Savo ruožtu Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė neturintis tikslių duomenų, kiek eismo įvykių yra susiję su dviratininkams taikomais reikalavimais.
„Tikslaus skaičiaus neturiu, bet yra atvejų, kai dėl dviratininkų kaltės įvyksta eismo nelaimės, žmonės būna sužeisti arba žūsta. Yra ir dėl vairuotojų kaltės. Esminis dalykas kalbant apie eismą ir gatves – turime mokėti keliu dalintis, rodyti pagarbą vienas kitam“, – sakė V. Grašys.
Policijos atstovo vertinimu, šiuo metu galiojančios taisyklės iš esmės yra tinkamos, tačiau dalį jų būtų galima koreguoti.
„Buvo diskutuojama apie tam tikras išimtis, aplink esančius dalykus. Manau, kad šiuo metu sąlygos, kurios yra, yra tinkamos. Keletą elementų nekardinaliai pakeitus, galima tinkamai užtikrinti saugų judumą“, – teigė V. Grašys.
ELTA primena, kad Susisiekimo ministerija anksčiau siūlė šiuo metu KET numatytą reikalavimą vairuotojams lenkiant dviratininką laikytis ne mažesnio kaip 1–1,5 metro šoninio atstumo pakeisti rekomendacija.
Nojus Stankevičius (ELTA)
Vygantas Tuzas (ELTA)
Marta Kraujelytė (ELTA)
person ELTA (ELTA)