Seimo teisininkai apie Anušausko siūlomus saugiklius valstybės tarnyboje: prieštarauja Konstitucijai
Politika Įstatymų leidyba Valstybės tarnautojų etika Biurokratizmas Seimas
Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA).
Seimo teisininkų nuomone, parlamentaro Arvydo Anušausko siūlymas įtvirtinti naujus saugiklius valstybės tarnyboje nuo politinio protekcionizmo, pavyzdžiui, dėl darbo stažo, galimai prieštarauja Konstitucijai.
Tokią išvadą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Jomis siūloma darbo patirtį, įgytą laikinai einant pareigas, į kurias priimama konkurso būdu, nelaikyti atitinkančia pareigybės aprašyme nustatytą darbo patirties reikalavimą, jeigu jis atsirado ar pakeistas po laikino pareigų ėjimo pradžios.
Šiuo siūlymu, kuris parengtas reaguojant į diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusį LRT tyrimą dėl įdarbinimų Kauno rajone, A. Anušauskas siekia užkirsti kelią galimybei „susikurti“ reikiamą darbo patirtį.
Kritikuodami įregistruotą įstatymo projekto nuostatą, Seimo teisininkai pažymi, kad Konstitucijoje nustatyta, jog visi piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą. Taigi, anot jų, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, tam tikrai piliečių grupei bus nustatytas tik jai taikomas ribojimas.
„Siūlomas reguliavimas suponuoja, kad asmenys, kurie atitiktų toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus, turintys pakankamai žinių ir gebėjimų, tačiau darbo patirtį įgiję laikinai einant pareigas, netektų galimybės vienodomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Pažymėtina ir tai, kad ar asmuo galėtų dalyvauti konkurse priklausytų ne nuo asmens kompetencijų, žinių, asmeninių savybių, bet nuo momento, kada pareigybės aprašyme nustatytas ar pakeistas reikalavimas dėl darbo patirties, t. y. ar šis reikalavimas nustatytas ar pakeistas po laikino pareigų ėjimo pradžios, nors šis momentas nuo asmens, laikinai einančio pareigas, niekaip negali priklausyti“, – sako Seimo Teisės departamentas.
„Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, tam tikrai piliečių grupei bus nustatytas tik jai taikomas ribojimas stoti į valstybės tarnybą, nors tarp šios grupės piliečių ir kitų piliečių, kurie siekia tapti valstybės tarnautojais konkurso būdu, nėra jokio teisinės padėties skirtumo“, – akcentuoja departamentas.
Savo išvadoje jis pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu.
Seimo teisininkų teigimu, nuostatos, kuriomis darbo patirtis, įgyta laikinai einant pareigas, į kurias priimama konkurso būdu, nelaikoma atitinkančia pareigybės aprašyme nustatytą darbo patirties reikalavimą, apriboja galimybės vienodomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
Tai, jų nuomone, „prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai visų piliečių teisei lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“.
Teisės departamento išvadoje taip pat abejojama dėl A. Anušausko siūlymo konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikyti padidintos rizikos, jei jame dalyvauja vienas pretendentas.
Seimo teisininkų nuomone, diskutuotina ir projekto nuostata, kad prieš nustatant konkurso laimėtoją, jo teisėtumas ir atrankos objektyvumas patikrinami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Anot teisininkų, įstatyme jau yra nustatyta, kad konkursai į valstybės tarnybą yra organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu. Šiame apraše detaliai reguliuojamos procedūros ir reikalavimai, kurių turi būti laikomasi organizuojant konkursus į valstybės tarnybą ir priimant asmenis į valstybės tarnautojo pareigas.
Be to, anot Seimo teisininkų, įstatyme jau numatytos priemonės siekiant konkursų teisėtumo ir atrankų objektyvumo – Vyriausybės įgaliota įstaiga prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas.
„Trūksta aiškumo, kokios konkrečios papildomos aplinkybės turėtų būti vertinamos tokiais atvejais – ar šios aplinkybės būtų susijusios su konkurso organizavimo dokumentais, su asmenimis, kurie vertina pretendentus, ar su paties pretendento gebėjimų vertinimu. Įvertinus išdėstytus argumentus, manytina, kad (..) keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra pakankamas, todėl svarstytina, ar siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti“, – savo išvadoje pastebi Teisės departamentas.
Jo nuomone, dėl Valstybės tarnybos įstatymų pataisų reikėtų gauti Vyriausybės išvadą ir atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.
ELTA primena, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Anušauskas rugpjūtį registravo Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, įtvirtinančias naujus saugiklius. Jei Seimas pritartų, vieno kandidato konkursas būtų laikomas padidintos rizikos konkursu. Jei konkurse lieka vienas pretendentas, prieš nustatant laimėtoją būtų papildomai tikrinamas konkurso teisėtumas ir atrankos objektyvumas. Taip pat įstatymo pataisos numato, kad laikinai einant pareigas įgyta patirtis nebūtų laikoma atitinkančia vėliau nustatytą ar pakeistą darbo patirties reikalavimą.
A. Anušauskas įstatymo pataisas parengė, reaguodamas į viešojoje erdvėje paskelbtą LRT tyrimą apie personalo sprendimus Kauno rajono savivaldybėje, kurie, anot jo, dar kartą parodė, kad vien formalus konkurso buvimas ne visada reiškia realią konkurenciją. Tyrime aprašyti atvejai, jo teigimu, kelia klausimą, ar dabartinės taisyklės pakankamai apsaugo valstybės ir savivaldybių tarnybą nuo nepotizmo, politinio patronažo ir fiktyvios konkurencijos rizikos.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)