Švietimo bendruomenė prezidentui pateikė skirtingas pozicijas dėl PUPP slenksčio
Vilnius, liepos 23 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su švietimo bendruomene aptarė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuo šių metų rugsėjo turėjusio įsigalioti reikalavimo dešimtokams pasiekti bent slenkstinį pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) įvertinimą norint įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Susitikime dalyvavę savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai ragino prezidentą įstatymą pasirašyti, tuo metu dalis ekspertų teigė, kad kartelės atsisakymas neišspręs prastėjančių mokinių pasiekimų problemos.
Prezidentūra nurodo, kad susitikime buvo aptartos galimos priimto teisinio reguliavimo pasekmės mokiniams, ugdymo kokybei, mokymosi tęstinumui ir pagrindinio išsilavinimo vertei. Taip pat diskutuota, kaip suderinti aukštus lūkesčius dėl mokinių pasiekimų su veiksminga mokymosi pagalba bei užtikrinti tolesnio mokymosi galimybes kiekvienam mokiniui.
Savivaldybių asociacija už pataisas
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad savivaldybės pasisako už Seimo priimtų pataisų pasirašymą.
„Mūsų pozicija yra bendra – pasisakome už tai, kad įstatymas būtų pasirašytas ir neįsigaliotų nuostata, jog dešimtoje klasėje kartelė užkerta kelią toliau siekti ugdymo rezultatų“, – sakė ji.
Anot R. Žakaitienės, jei prezidentas vetuotų įstatymą ir įsigaliotų ankstesnė įstatymo redakcija, dalis jaunuolių galėtų apskritai pasitraukti iš švietimo sistemos.
„Jie neturi pagrindinio išsilavinimo, profesinės mokyklos ne visos yra suinteresuotos priimti mokinius, turinčius tik pradinį išsilavinimą. Manome, kad šiandien svarbiausia yra ne užkirsti kelią, o suteikti pagalbą, konsultuoti ir kelti ugdymo lygį“, – kalbėjo savivaldybių asociacijos vadovė.
Jos teigimu, pagal dabartinius rezultatus daugiau kaip 5 tūkst. mokinių galėtų likti be aiškaus tolesnio mokymosi kelio.
Ministerija nepritaria slenkstinio įvertinimo taikymui
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad ministerija laikosi Vyriausybės pozicijos ir nepritaria slenkstinio įvertinimo taikymui.
„Manome, kad valstybės reguliavimas įvedant slenkstį pačius jautriausio amžiaus vaikus gali išstumti iš švietimo sistemos be jokios galimybės pasitaisyti“, – sakė ministrė.
Anot jos, šiuo metu valstybė negalėtų pasiūlyti alternatyvų visiems mokiniams, nepasiekusiems reikiamo PUPP rezultato.
„Mes negalime pasiūlyti mokytis profesinėje mokykloje neturint pagrindinio išsilavinimo. Galime pasiūlyti tik antrą kvalifikacinę programą, kurioje yra apie tūkstantis vietų. Matome, kad daugiau nei penki tūkstančiai vaikų, kuriems vienaip ar kitaip nepasisekė PUPP išlaikyti bent slenkstiniu lygiu, tiesiog neturėtų kur eiti. Valstybė negali savo rankomis to padaryti“, – sakė R. Popovienė.
Ji taip pat įspėjo apie galimas socialines pasekmes.
„Yra socialinės rizikos, kai vaikai, išėję į gatvę, gali užsiimti žalingais įpročiais, ateityje tapti Užimtumo tarnybos klientais. Valstybės pareiga yra suteikti tokiems vaikams pagalbą“, – sakė ministrė.
Pasak jos, problemą reikėtų spręsti stiprinant konsultacijas, karjeros specialistų veiklą ir ankstyvą mokymosi spragų nustatymą.
Paklausta apie galimybę slenkstį įvesti vėliau, R. Popovienė teigė, kad vien jo nukėlimas problemos neišspręstų.
„Lengviausias sprendimas yra uždėti slenkstį ir manyti, kad problema išspręsta. Tačiau problemos sprendimas turi būti nuoseklus, nesukelti chaoso ir suteikti vaikams galimybę likviduoti žinių spragas arba sąmoningai rinktis profesinį mokymą“, – kalbėjo ji.
Problemos nesprendžia
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė teigė, kad kartelės atsisakymas iš esmės problemos neišsprendžia.
„Mes tiesiog vaikus paliekame be bazinių gebėjimų. Neišlaikius PUPP jį galima perlaikyti tais pačiais metais, galima kartoti kursą, galima rinktis profesinę mokyklą. Tikrai jokiu būdu tie vaikai nėra paliekami be alternatyvų“, – sakė ji.
Anot L. Masiliauskaitės, Lietuvoje prastėja skaitymo ir skaičiavimo gebėjimai, o tai ateityje turi neigiamų pasekmių darbo rinkai ir net valstybės saugumui.
Ji ragino prezidentą svarstyti nacionalinės mokymosi spragų stebėsenos sistemos, panašios į veikiančią Estijoje, sukūrimą.
ELTA primena, kad 2022 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias pagrindinį ugdymą baigiantys mokiniai, norintys tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje, PUPP turėjo išlaikyti bent slenkstiniu lygiu. Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 m. rugsėjį, tačiau vėliau jo įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Praėjusią savaitę Seimas priėmė pataisas, kuriomis šio reikalavimo atsisakoma.
person Benjaminas Auryla (ELTA)