ES griežtai pasmerkė husių smūgį Saudo Arabijos tanklaiviui

Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Konfliktai Regioninis saugumas ES Iranas Saudo Arabija

Briuselis, liepos 23 d. (AFP-ELTA).

Europos Sąjunga (ES) pasmerkė Irano remiamų husių smūgį Saudo Arabijos tanklaiviui Raudonojoje jūroje, pavadindama jį „nepriimtinu“ ir „neteisėtu“. 

Šis smūgis dar labiau kaitina ir taip nestabilią padėtį regione, ketvirtadienį kritikavo  ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Husiai „turi nutraukti visus veiksmus, keliančius grėsmę tarptautinei laivybai ir jūrininkų gyvybėms“ ir „paisyti tarptautinės teisės“, reikalavo ji.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai paskelbė blokuosiantys Saudo Arabijos uostus, husiai, jų pačių duomenimis, apšaudė du Saudo Arabijos naftos tanklaivius. Pasak Saudo Arabijos, į vieną laivą buvo pataikyta, jame kilo gaisras. Tai gali reikšti, kad Irano karo fone galbūt atsiveria dar vienas frontas. K. Kallas kalbėjo apie „pavojingą eskalaciją“.

Pasak ES užsienio politikos įgaliotinės, ES karinė jūrų misija „Aspides“ ir toliau „tvirtai pasiryžusi saugoti laivybos laisvę visiems Raudonojoje jūroje ir besiribojančiuose tarptautiniuose vandenyse“.

ES sprendimą dėl misijos priėmė 2024 m. vasarį. Jos uždavinys yra apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje nuo Irano remiamų husių atakų. Mandatas apima ir Persijos įlanką bei Hormuzo sąsiaurį, tačiau šiuo metu operacinė užduotis apsiriboja teritorija į pietus nuo Omano Maskato uosto.

person Rasa Strimaitytė (ELTA)

Po husių kovotojų atakų Raudonojoje jūroje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Iranui atsaku. Trumpas pabrėžė, kad jei atakos tęsis, JAV laikys atsakingu Iraną, nes husiai veikia kaip jo įgaliotiniai, taip pat minėjo galimas griežtas karines bausmes Iranui ir husiams. Husiai neseniai atakavo du Saudo Arabijos tanklaivius Raudonojoje jūroje, pažeidžiant tarptautinę teisę ir saugaus komercinių laivų plaukiojimo principą.arrow_forward

Lie 23d. access_time19:03

Buvęs Ukrainos gynybos ministras, Mychaila Fedorovas, atmetė prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus eiti naujas pareigas, pareiškė, kad grįš tik į seną postą, kuriame galėtų kovoti su korupcija ir užbaigti kariuomenės transformaciją. Organizatoriai kviečia surengti naujus protestus, kuriuose būtų reikalaujama grąžinti M. Fedorovą į pareigas, nuo kurių jį prezidentas Zelenskis netikėtai nušalino. Zelenskio sprendimas atleisti M. Fedorovą sukėlė rimtą politinę krizę Ukrainoje, kurioje dalyvavo tūkstančiai jaunų žmonių protestuojant prieš šį sprendimą.arrow_forward

Lie 23d. access_time19:02

ISM universitetas pranešė gavęs oficialų kreipimąsi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo nusižengimo, susijusio su ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus apginta daktaro disertacija. Prezidentas Gitanas Nausėda diskutavo su švietimo bendruomenės atstovais apie Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kuris numato pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kartelės atšaukimą. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo su Lenkijos transliuotoju „TVP World“, kuriam sakė, kad sunku spėlioti, ar Rusija kada nors pasikeis, ir kad mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga.arrow_forward

Lie 23d. access_time18:30

Pasaulio banko duomenimis, du birželio pabaigoje Venesueloje įvykę žemės drebėjimai sukėlė 19,6 mlrd. JAV dolerių tiesioginės materialinės žalos. Daugiausiai nuostolių patyrė gyvenamieji pastatai (47 proc.), infrastruktūra (27 proc.) ir negyvenamieji pastatai (26 proc.). Labiausiai nukentėjo La Gvairos valstija ir Venesuelos sostinės apygarda. Tiesiogine materialine žala laikomas materialiojo turto praradimas, kai šis turtas yra sunaikinamas arba sugadinamas dėl stichinio įvykio. Šie žemės drebėjimai, kurių balai sudarė 7,2 ir 7,5, privertė netekti namų beveik 18 tūkst. gyventojų, o oficialiai patvirtintas mirčių skaičius viršija 5 tūkst.arrow_forward

Lie 23d. access_time18:08