Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA).
Įsibėgėjant diskusijoms apie galimybę savivaldybėms savarankiškai nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako šiame siūlyme įžvelgiantis rizikų.
Pasak jo, vienas didžiausių tokio siūlymo trūkumu yra tas, jog savivaldybėms gavus galimybę šiuo klausimu apsispręsti savarankiškai, būtų neįmanoma apskaičiuoti fiskalinės įstatymo naudos.
„Paliekant savivaldai plačias galimybes spręsti pačiai, fiskalinės naudos to įstatymo apskaičiuoti niekas negali, ir tai yra viena iš didesnių problemų“, – antradienį LRT televizijai sakė prezidento patarėjas.
Be to, pasak jo, tokia spraga gali pasinaudoti sėkmės savivaldos rinkimuose siekiantys politikai.
„Kaip ir galima problema yra tai, kad mokestis įsigalioja 2026 metais, mokėti reikės 2027 metais. Visi suprantame, kad tuo pat metu vyks ir savivaldos rinkimai, ir ta galimybė, kad mokesčio dydis tiesiogiai koreliuos su vienos ar kitos savivaldos tarybos narių noru būti išrinktiems dar vienai kadencijai, egzistuoja ir čia yra tos rizikos, kurias privalės valstybė spręsti“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Kol kas kalbame dažniausiai apie tai, kas yra viešojoje erdvėje pasakoma, bet nėra fiksuotos detalės, o velnias slypi šiuo atveju tikrai detalėse. Ar tai bus kažkokios vadinamosios „šakutės“ nuo iki, kiek savivalda tame turi galimybių koreguotis pagal save tas, sakykime, sumas ir viską, nuo to labai daug kas priklausys, kaip vertinti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija Seime registravo ir su partneriais derina mokesčių pertvarkos projektus.
Projekte buvo siūloma plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą (80 tūkst. eurų vertės dviems bendrasavininkiams), dabar šiai kartelei siekiant 150 tūkst. eurų.
Tiesa, šiuo metu diskutuojama, kad galutinį sprendimą dėl NT mokesčio ribos galėtų priimti savivaldybės.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)