Prancūzija ir JK vadovaus daugiašalei Hormuzo misijai, kai tik leis sąlygos
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Geopolitika Gynyba Tarptautiniai santykiai Prancūzija Jungtinė Karalystė Hormuzo sąsiauris
Paryžius, balandžio 17 d. (AFP-ELTA).
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vadovaus daugiašalei misijai, kad garantuotų laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, „kai tik leis sąlygos“, penktadienį pareiškė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pirmininkavęs susitikimui šiuo klausimu.
„Tai bus griežtai taiki ir gynybinė misija, kuria siekiama nuraminti komercinę laivybą ir paremti išminavimą“, – sakė K. Starmeris ir pridūrė, kad „daugiau nei dešimt šalių jau pasiūlė prisidėti“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad būtų pageidautina, jog JAV dalyvautų bet kokioje galimoje misijoje, kuria siekiama užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.
Po susitikimo Paryžiuje kalbėdamas kartu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos lyderiais, F. Merzas teigė, kad Vokietija „dalyvaus tolau vykstančiose karinio planavimo diskusijose ir palankiai vertintų, jei tai įmanoma, Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą“.
„Staigiai kylančios energijos kainos turi kuo greičiau vėl sumažėti, o šis karas neturi tapti transatlantinių ryšių tvirtumo išbandymu“, – sakė F. Merzas ir pridūrė, kad Vokietijos indėlis į tarptautinę misiją Hormuzo sąsiauryje gali apimti Bundesvero dislokavimą, kai karo veiksmai liausis.
Tačiau jis pabrėžė, kad prieš Berlynui dalyvaujant reikia „saugaus teisinio pagrindo, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos rezoliucijos“.
Vokietijos pajėgos galiausiai galėtų padėti „išminuojant ir vykdant jūrų žvalgybą“, sakė F. Merzas.
Renginyje dalyvavo daugiau nei 30 kitų valstybių ir vyriausybių vadovų, daugiausia vaizdo ryšiu. Nei JAV, nei Iranas nedalyvavo.
Derybų Paryžiuje dalyviai palankiai įvertino Teherano pranešimą apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą, tačiau paragino, kad jį „visiškai ir besąlygiškai“ atidarytų visos šalys, sakė E. Macronas.
Jo žodžiais, dėl šio paskelbimo daugiašalė misija tampa „dar svarbesnė, nes būtent ji leis įtvirtinti šiuos pareiškimus trumpuoju laikotarpiu ir suteks galimybę garantuoti jų tęstinumą“.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, taip pat asmeniškai dalyvavusi susitikime, pabrėžė, kad norint sutelkti tokias pajėgas reikės palaukti „karinių veiksmų nutraukimo“, tačiau pridūrė: „Italija yra pasirengusi dalyvauti“.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja planuoja protestą dėl LRT įstatymo pataisų, tuo tarpu teisėsauga vėl sulaikė buvusį „BaltCap“ fondo partnerį dėl įtariamo didelio pasisavinimo. LSDP tarybos posėdyje rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, dėl ko partija kreipėsi į policiją, nurodant, kad jo savininkė gali būti LRT žurnalistė.
Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pateikti verslininkui Vilhelmui Germanui ir kitiems asmenims. Bylos esmė - organizuota asmenų grupė neteisėtai įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais. Byloje kaltinimai pateikti penkiems vyrams, kurie yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse.arrow_forward