ELTA glaustai: organizuojamas dar vienas protestas dėl LRT pataisų, teisėsauga vėl sulaikė Stepukonį
Teisėsauga LRT įstatymo pataisos Kriminaliniai įvykiai Finansiniai nusikaltimai Teismo procesai LRT Lietuvos socialdemokratų partija Generalinė prokuratūra
Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA).
ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja paskelbė apie kitą savaitę planuojamą dar vieną protestą dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Tuo metu teisėsauga trijų mėnesių laikotarpiui vėl sulaikė daugiau nei 42 mln. eurų pasisavinimu įtariamą buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį. Be to, ketvirtadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje radus slaptą garsą įrašinėjantį rašiklį, partija kreipėsi į policiją. Rašte nurodoma, kad jo savininkė gali būti LRT žurnalistė.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Ketvirtadienį vykusiame LSDP tarybos posėdyje rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė galbūt LRT žurnalistė, partija dėl to kreipėsi į policiją. Rašte teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė. Nurodoma, kad uždaro posėdžio metu tarybos nariai pastebėjo, kad žurnalistė pateko į posėdžio patalpas, atsisėdo tarp dalyvių ir imitavo situaciją, tarsi būtų netyčia pametusi tušinuką. Kilus įtarimams, kad šis daiktas gali būti naudojamas kaip slapta įrašymo priemonė, jis buvo patikrintas. Pažymima, kad atsukus tušinuką, jame buvo rastas įrengtas mikrofonas, leidžiantis daryti garso įrašus ir, arba tiesiogiai transliuoti garsą. Socialdemokratai prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo metu nustatyti, ar buvo tiesiogiai transliuojamas įrašas, ar buvo daromi garso įrašai, kokia apimtimi ir kokiais tikslais jie buvo naudojami ar planuojami naudoti bei įvertinti, ar surinkta informacija nebuvo ar nėra platinama tretiesiems asmenims. Pati LRT žurnalistė tokius kaltinimus neigia. Savo ruožtu LRT nurodė, kad pasirodžiusi informacija buvo aptarta su įvykio vietoje ketvirtadienį dirbusiais visuomeninio transliuotojo žurnalistais. Šie sako nevykdę jokių neteisėtų veiksmų.
Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pateikti verslininkui Vilhelmui Germanui, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktiniui Mindaugui Navickui ir dar dviem asmenims. Teisėsaugos duomenimis, organizuota asmenų grupė, kuriai vadovavo V. Germanas ir M. Navickas neteisėtai įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų. Anot prokurorų, kaltinamieji įsigijo kriptoturto kasimo įrenginių, kurių dalį išgabeno iš Lietuvos, o įrangos tiekėjui melagingai pranešė, jog dalis produkcijos buvo sugadinti. Pasinaudojant šia schema, kaltinamieji neteisėtai įgijo svetimas lėšas. V. Germanas pranešė kaltės nepripažįstantis. Ši baudžiamoji byla yra išskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, kuris susijęs su įmonės „Foxpay“ veikla. Anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad tiriant minėtos bendrovės veiklą, nustatyta, kad asmenų grupė galėjo legalizuoti mažiausi 17 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais. Šioje byloje kaltinimai pateikti penkiems vyrams, visi jie pareiškė kaltės nepripažįstantys. Byloje Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos pilietybės turintys asmenys yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais. Viena iš siuntų užsidegė Leipcigo oro uoste, kita DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją, dar viena siunta užsidegė Birmingeme esančiame DHL sandėlyje. Anot teisėsaugos, kaltinamieji šioje byloje yra teroro aktų vykdytojai, o nusikaltimų organizatoriai yra siejami su Rusijos karine žvalgyba ir Lietuvos teisėsaugai kol kas yra nepasiekiami.
Pentagono atstovai informavo Lietuvą apie galimus iš JAV įsigyjamos amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Anot Krašto apsaugos ministerijos, nuolat kalbamasi su Pentagonu dėl iš Jungtinių Valstijų įsigyjamos karinės technikos ir amunicijos pristatymo bei vadovaujamasi oficialia sąjungininkų pateikta informacija. KAM nedetalizavo galimo tiekimo vėlavimų poveikio. „Reuters“ rašė, kad užsitęsus ginkluotės atsargas sparčiai eikvojančiam karui su Iranu, pradėjo vėluoti JAV ginklų pristatymai sąjungininkėms Europoje. Naujienų agentūros šaltinių teigimu, vėluojama pristatyti ginklus ir pagal sutartis, kurios jau buvo pasirašytos ir apmokėtos iš anksto. Amerikiečių ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europoje. Skelbiama, kad didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
ŽPA ir Kultūros asamblėja kitą savaitę surengs dar vieną protestą dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Akcija įvyks balandžio 25-ąją Vilniaus Katedros aikštėje. Protesto organizatoriai taip pat pristatė ir naująjį protesto simbolį – raudonomis rožėmis ir užrašu „LRT pataisos“ dekoruotą buldozerį. Jis, organizatorių teigimu, prie Seimo stovės viso LRT įstatymo pataisų svarstymo metu. Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis sakė, kad protestais bandoma atkreipti šalies vadovo Gitano Nausėdos dėmesį bei išreikšti nepritarimą valdančiųjų inicijuojamiems visuomeninio transliuotojo pokyčiams. Praėjusią savaitę Nepriklausomybės aikštėje taip pat vyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“. Į jį susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Teisėsauga ir vėl sulaikė daugiau nei 42 mln. eurų pasisavinimu įtariamą buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Š. Stepukonį. Tai portalui lrt.lt nurodė Europos prokuratūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis Eltai teigė, kad ikiteisminio tyrimo teisėja šią savaitę tenkino prokuroro prašymą dėl Š. Stepukonio suėmimo ir leido jį suimti trijų mėnesių laikotarpiui. Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui prašoma ikiteisminiame tyrime dėl galimo labai didelės vertės privataus kapitalo fondui priklausančio turto pasisavinimo bei tuo pačiu galimai padarytos didelės žalos Europos Sąjungos (ES) institucijoms. Ši teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacine tvarka. Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas Vilniuje 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję, o pernai gruodį apykojė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje. Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Vengrų avialinijos „Wizz Air“ paskelbė apie dar vieną naują skrydį iš Vilniaus oro uosto (VNO) – nuo šių metų rugsėjo keleivius planuojama gabenti iš Lietuvos sostinės į Prahą. Skrydžiai į Čekijos sostinę, planuojama, bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo šių metų rugsėjo 5 d. Tęsdama plėtrą, bendrovė šiam vasaros sezonui anksčiau buvo paskelbusi apie aštuonis naujus maršrutus – „Wizz Air“ papildomai gabens iš Vilniaus į Tiranos, Talino, Nicos, Podgoricos, Keflaviko, Krokuvos, Gdansko ir Turku miestus. Didžioji dalis šių maršrutų jau kursuoja, išskyrus papildomus skrydžius iš Vilniaus į Gdanską, kurie prasidės nuo šių metų gegužės 2 d., ir iš Vilniaus į Podgoricą, kurie pradės kursuoti nuo birželio 7 d. Kainos svyruoja nuo 15 iki 50 eurų. Bilietų kainos skrydžiams iš Lietuvos į Čekijos sostinę tuo metu prasidės nuo 14,99 eurų, klientai juos jau gali įsigyti ir planuotis keliones į priekį.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad paliaubų laikotarpiu Hormuzo sąsiauris visiškai atveriamas laivybai. Nėra aišku, ar Abbasas Araghchi turėjo galvoje 10 dienų paliaubas, dėl kurių susitarė Libanas ir Izraelis ir kurios įsigaliojo vidurnaktį, ar apie ankstesnes dviejų savaičių paliaubas tarp Irano ir JAV, kurios prasidėjo balandžio 8 d. Po šio pranešimo maždaug 10 proc. nukrito naftos kainos. JAV prezidentas savo socialiniame tinkle iškart už šį sprendimą padėkojo savo socialiniame tinkle, tačiau pridūrė, kad JAV vykdoma Irano uostų blokada liks galioti, kol bus sudarytas taikos susitarimas su Teheranu. Pasak Donaldo Trumpo, „šis procesas turėtų vykti labai greitai“. Anksčiau penktadienį jis taip pat tikino, kad taikos susitarimas su Iranu „yra labai arti“.
Užsitęsus ginkluotės atsargas sparčiai eikvojančiam karui su Iranu, pradėjo vėluoti JAV ginklų pristatymai sąjungininkėms Europoje. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurios šaltinių teigimu vėluojama pristatyti ginklus ir pagal sutartis, kurios jau buvo pasirašytos ir apmokėtos iš anksto. Pasak jos, Vašingtonas jau informavo savo sąjungininkus apie vėlavimus, o didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse, kurioms amerikietiškų ginklų tiekimas – nacionalinio saugumo klausimas.
Po daugiau nei šešių karo savaičių vidurnaktį įsigaliojo dešimties dienų paliaubos tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. Per šį konfliktą Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis žuvo daugiau nei 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus. Į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas buvo įtrauktas po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Izraelis atsakė plataus masto smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu pietinėje šalies dalyje, kurios dalį dabar kontroliuoja.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susitikęs su Kirgizstano vicepremjeru, kėlė Tian Šanio viršukalnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai, lietuviškų pavadinimų įregistravimo klausimą.
Lietuvos alpinizmo asociacija siekia įteisinti 6-ias Lietuvos alpinistų įkoptas bevardes viršukalnes Kirgizstano kalnuose nuo 2011 m.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, oficialus šių kalnų pripažinimas būtų svarbus žingsnis stiprinant dvišalius Lietuvos ir Kirgizstano santykius.arrow_forward
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susitikęs su Kirgizstano vicepremjeru, kėlė Tian Šanio viršukalnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai, lietuviškų pavadinimų įregistravimo klausimą. Oficialus šių kalnų pripažinimas būtų svarbus žingsnis stiprinant dvišalius Lietuvos ir Kirgizstano santykius. Susitikime aptarti ir bendradarbiavimo perspektyvos su Europos Sąjunga. arrow_forward
Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja planuoja protestą dėl LRT įstatymo pataisų, tuo tarpu teisėsauga vėl sulaikė buvusį „BaltCap“ fondo partnerį dėl įtariamo didelio pasisavinimo. LSDP tarybos posėdyje rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, dėl ko partija kreipėsi į policiją, nurodant, kad jo savininkė gali būti LRT žurnalistė.
Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pateikti verslininkui Vilhelmui Germanui ir kitiems asmenims. Bylos esmė - organizuota asmenų grupė neteisėtai įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais. Byloje kaltinimai pateikti penkiems vyrams, kurie yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse.arrow_forward