Siūlo nustatyti griežtesnę per autoįvykius apgadintų automobilių kontrolės mechanizmą
Politika Įstatymų leidyba Transporto avarijos Lukas Savickas Seimas
Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA).
Seimo nariai liberalas Simonas Gentvilas ir demokratas Lukas Savickas siūlo nustatyti aiškesnį po eismo įvykių apgadintų automobilių registravimo ir jų techninės būklės patikros mechanizmą.
Jei Seimas pritartų jų įregistruotoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, nepataisomai sudaužyto automobilio techninė apžiūra būtų naikinama, o į eismą jis galėtų grįžti nebent po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad yra tinkamai suremontuotas ir žmonių sveikatai bei saugumui – nepavojingas.
Projektu siekiama, kad tais atvejais, kai transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, jos techninė apžiūra būtų panaikinama nepriklausomai nuo draudimo rūšies, o kai draudimo įmonė atlygina žalą, tačiau automobilis neremontuojamas, būtų užtikrinama papildoma jo techninės būklės patikra.
Taip siekiama didinti eismo saugumą, apsaugoti vartotojus antrinėje transporto priemonių rinkoje, skatinti skaidrias remonto paslaugas.
„Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, tačiau nepataisomai sudaužyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto. Esame garantuoti, kad eisme dalyvaujantys automobiliai būtų apdrausti. Tačiau nesame užtikrinti, kad jie būtų tinkamai suremontuoti. Todėl „Kasko“ draudimu apdrausti automobiliai, patekę į eismo įvykį, po kurio techninio atstatymo kaina sudaro daugiau negu 75 proc. jo vertės, būtų automatiškai nurašomi ir į eismą galėtų grįžti ne tik po tinkamo remonto, bet ir po ekspertizės“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
Įstatyme siūloma numatyti, kad draudikui atlyginus žalą, per 14 dienų reikės atlikti ir tokio automobilio techninę apžiūrą. Jei nustatoma, kad jis nekelia grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui, leidimas dalyvauti viešajame eisme liktų galioti.
Tikimasi, kad pasiūlytas reguliavimas mažins nelegalių servisų veiklos mastą.
Kaip pastebi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas L. Savickas, sutvarkius netaisomais pripažintų automobilių remonto šešėlinę rinką, valstybė į biudžetą galėtų papildomai surinkti dešimtis milijonų eurų pajamų.
Šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad draudimo įmonei nustačius, jog eismo įvykio transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie ją pateikiama Kelių transporto priemonių registrui, techninė apžiūra panaikinama, o į viešąjį eismą ji gali grįžti tik po atkuriamojo remonto ir patvirtinus jos saugumą.
„Tačiau galiojantis reguliavimas nepakankamai aiškiai apima atvejus, kai žala atlyginama grynais pinigais, transporto priemonės remontas faktiškai neatliekamas arba jo atlikimas nėra patvirtinamas. Tokiais atvejais nėra nustatytas pakankamai aiškus mechanizmas, pagal kurį informacija apie tokią transporto priemonę būtų perduodama registrui ir būtų patikrinama, ar po eismo įvykio ji nekelia grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, šalyje kasmet apie 120 tūkst. eismo įvykyje apgadintų automobilių grįžta į eismą be jokio remonto arba juos aptvarkius privačiai už grynuosius pinigus. Skaičiuojama, kad tokioje rinkoje paklausa vien remonto paslaugoms (be detalių) gali sudaryti apie 100 mln. eurų.
2025 m. Lietuvoje eismo įvykiuose nukentėjo beveik 247 tūkst. automobilių. Pagal įstatymus, automobilio remonto sąnaudoms viršijant 75 proc. automobilio vertės, remontas laikomas ekonomiškai netikslingu ir automobilis nurašomas.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Seimas pritarė Muitinės departamento pertvarkai, numatant ją pervadinti į Lietuvos muitinę ir optimizuoti struktūrą. Siūloma atsisakyti juridinio asmens statuso departamentui pavaldžiose įstaigose, vietoje to jas prijungti prie departamento, taip sukuriant vieną juridinį asmenį. Taip pat pritarta siūlymui keisti Muitinės departamento vadovo pareigų reikalavimus, įtraukiant reikalavimą turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį.arrow_forward