Teisėsauga BaltCap Stepukonis suėmimas Finansiniai nusikaltimai Teismo procesai Baudos ir atsakomybė Šarūnas Stepukonis BaltCap Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA).
Įtarimai buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui prieš perduodant jo bylą į teismą bus konkretizuoti, jam bus pareikšti galutiniai įtarimai ir tikriausiai dėl to jis bus dar kartą apklaustas.
„Šiuo metu analizuojama didelės apimties tyrimo medžiaga, gautos specialistų išvados. Analizuojami ir liudytojų apklausų metų gauti duomenys. Kada byla pasieks teismą? Optimistinis variantas – šiemet. Aišku, priklauso nuo tyrėjų darbo krūvio“, – Eltai sakė Š. Stepukonio bylos tyrimą kontroliuojantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pasak prokuroro, kaltinamasis aktas kol kas nėra rašomas, analizuojama didelės apimties bylos medžiaga.
Balandžio viduryje Š. Stepukonis buvo suimtas. Prokuroro teigimu, įtariamasis aukštesnės instancijos teismui neskundė jam skirtos griežčiausios kardomosios priemonės ir yra iki šiol laikomas suimtas.
„Teismas mūsų pateiktus argumentus dėl suėmimo išanalizavo ir pripažino juos pagrįstais“, – sakė D. Karčinskas.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Š. Stepukonį leido suimti trijų mėnesių laikotarpiui.
Anot FNTT, teismo sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui buvo prašoma, atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis pažeidė anksčiau jam skirto apribojimo – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas.
Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję.
Pernai gruodį Š. Stepukoniui kardomoji priemonė – apykojė – buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje. Asmens dokumentai iš jo buvo paimti jau anksčiau.
Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais, tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos. Taip pat įtariama, kad pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.
2025 m. kovą buvo pranešta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų. Iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis – virš 31 mln. eurų – buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)