Seimo Kultūros komitetui tęsiant LRT pataisų svarstymą, dalis pasiūlymų perkelta į kitą posėdį
Politika LRT įstatymo pataisos Įstatymų leidyba Žiniasklaidos reguliavimas LRT Seimas
Vilnius, balandžio 24 d. (ELTA).
Dalis Seimo Kultūros komitete planuotų svarstyti siūlymų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų buvo perkeltos į kitos savaitės posėdžius. Taip pasiūlė komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, tačiau ne visi posėdyje dalyvavę parlamentarai siūlymą priėmė pozityviai.
K. Vilkauskas pasiūlė perkelti konservatorių Vytauto Juozapaičio, Daivos Ulbinaitės, Jurgio Razmos, Geidrės Balčytytės bei liberalo Simono Kairio siūlymus.
Pastarasis tokiam komiteto pirmininko siūlymui aršiai prieštaravo.
„Dabar jūs įkalate posėdį. Aš rezervuojuosi visą gerą dieną pusdienį savo darbotvarkės, kad galėčiau dalyvauti ir pristatyti savo siūlymus. Prisijungiu į posėdį, jūs sakote „ne, kitą trečiadienį“, – kalbėjo S. Kairys.
„Jūs galite nebelaikyti tiek manęs, tiek mano kolegų įkaitais? Mes nebegalime dirbti parlamentarų darbo niekaip, nes jeigu tai yra antradieniais ir ketvirtadieniais Seimo posėdžiai, tai visomis kitomis dienomis mes turime visą parą rezervuoti LRT klausimams“, – pridūrė jis.
K. Vilkauskas savo ruožtu atsakė, jog klausimą atideda, nes viena šio įstatymo dalis yra jautrus klausimas – būtent dėl visuomeninio transliuotojo generalinės direktorės atleidimo.
„Siūlau neaštrinti tų kampų, siūlau pasikalbėti, padiskutuoti. Tą poziciją išreiškė ir premjerė. Manau, mes turėtume dar susitikti dėl šito klausimo, pabendrauti ir rasti geresnius ir bendresnius sprendimus“, – sakė K. Vilkauskas.
„Bet premjerės jūs nekiškite. Ji visiškai ne rodiklis. Ji nieko nenusimano apie šiuos klausimus. Jūs neminėkite šituose posėdžiuose premjerės, Kultūros ministerijos. Jie neįgalūs net nuomonę turėti dėl visų šitų pasiūlymų“, – atgal rėžė S. Kairys.
Nepaisant kilusių ginčų, už K. Vilkausko pasiūlymą buvo prabalsuota, taigi, dalis politikų siūlymų perkelti į kitą posėdį.
Europarlamentarai ragino sulaukti Venecijos komisijos išvados
Kultūros komiteto posėdyje dalyvavo ir europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Rasa Juknevičienė.
P. Auštrevičiaus teigimu, šiuo metu svarstomas projektas skiriasi nuo pirmojo, o tai reiškia, kad procesas vyksta neatsakius į Venecijos komisijos iškeltus nuogąstavimus.
„Todėl mano klausimas yra toks – ar iš tiesų yra prasminga neatsakius Venecijos komisijai eiti į kitus etapus, vėl kurti naują situaciją, žinant, kad Venecijos komisijos vertinimai niekur nedingo? Venecijos komisija pasakys savo vertinimus, sakyčiau, labai kritiškus Lietuvai. Rizikuojame prarasti savo reputaciją“, – sakė jis.
„Politinės reputacijos praradimas, kalbant apie žiniasklaidos teisę, yra sunkiai atstatomas dalykas. Kolegos, galiu garantuoti, kad štai 8 mėnesiai, likę nuo Lietuvos pirmininkavimo Europos vadovų tarybai (EVT), bus pirmas ir paskutinis klausimas pradedant bet kurio LT atstovo pasisakymą“, – akcentavo jis.
Anot jo, bus galima girtis Lietuvos ekonominiais rodikliais, bet kiekvienas šalies atstovas sulauks šio klausimo dėl LRT pataisų.
„Kitaip tariant, šiandien savo veikla Kultūros komitetas ir Seimas formuoja Lietuvos pirmininkavimo veidą, darbotvarkę. Reikėtų labai rimtai susimąstyti apie tai, išvengti nereikalingų dalykų, atsakyti į iškeltus klausimus, tame tarpe ir opozicijos. (...) Manyčiau, reikėtų grįžti prie įsipareigojančio dialogo su Venecijos komisija ir galbūt pagalvoti apie grįžimą į Europos Parlamentą (EP), papasakoti, kas čia vyksta, nes EP tikrai yra iškėlęs rimtų klausimų, abejonių ir mes būsime priversti grįžti prie šitų dalykų“, – kalbėjo europarlamentaras.
Savo ruožtu K. Vilkauskas tikino manąs, kad kol komitetas svarsto šiuos klausimus, tikimasi gauti Venecijos komisijos išvadas, kurios padės aiškiau suformuluoti komiteto poziciją.
Tuo metu R. Juknevičienė prašė Kultūros komiteto atmesti svarstomą įstatymą kaip nesuderinamą su Lietuvos konstituciją, Europos Sąjungos (ES) teise ir Europos žiniasklaidos laisvės standartais.
„Jeigu nepriimtų tokio sprendimo komitetas, tai būtina sulaukti bent jau Venecijos komisijos išvados“, – tvirtino ji.
R. Juknevičienė taip pat kalbėjo, jog jai neramu dėl Lietuvos reputacijos pirmininkaujant EVT.
„Mums teks dalyvauti komitetuose, mums teks skaityti, jei jūs neskaitote, europinę žiniasklaidą, kurioje tikrai bus prieš pirmininkavimą arba pirmininkavimo metu daug informacijos apie padėtį Lietuvoje, bus apie tai, ką dabar darote, bus apie koaliciją“, – sakė ji.
Kaip skelbta, penktadienį Kultūros komitetas tęsia LRT įstatymo pataisų vertinimą, kadangi trečiadienį nebuvo spėta apsvarstyti visų pasiūlymų. Be to, trečiadienį vykusiame posėdyje netrūko nesutarimų – opozicijai priklausantys Seimo nariai pasipiktino, jog komiteto pirmininkas esą vienašališkai nusprendė posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Pats K. Vilkauskas tvirtino, jog sprendimą, kokiu būdu vykdyti posėdį, priima komiteto pirmininkas. Be to, kaip pažymėjo politikas, nebuvo laisvų salių.
Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad jai nebuvo leista prisijungti į komiteto posėdį. Dėl to žurnalistė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
K. Vilkauskas aiškino, kad trečiadienio posėdyje buvo numatoma svarstyti tik Seimo narių užregistruotus pasiūlymus.
ELTA primena, kad naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko Juozo Oleko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
Dėl šių pataisų vyko dar vienas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Šią savaitę planuojamas dar vienas protestas Katedros aikštėje.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad jo šalis yra ištikima NATO partnerė ir vykdo visus savo įsipareigojimus. Sánchezas reagavo į pranešimus, kad Pentagonas svarstė galimybę sustabdyti Ispanijos narystę NATO. Šios nuomonės jis laikėsi atvykęs į neoficialų Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Nikosijoje.
Anksčiau pranešama, kad egzistuoja vidinis Pentagono raštas, kuriame išdėstytos galimybės, kaip JAV galėtų nubausti NATO sąjungininkes, kurios nepalaiko JAV operacijų kare prieš Iraną. Tarp šių galimybių - galimas Ispanijos narystės Aljanse sustabdymas ir JAV pozicijos dėl britų pretenzijų į Folklando salas peržiūrėjimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo NATO sąjungininkes už tai, kad jos nepasiuntė pastiprinimo į Hormuzo sąsiaurį, kuris buvo uždarytas pasauliniam jūrų eismui, kai vasario 28 d. prasidėjo karas. D. Trumpas taip pat pagrasino trauktis iš Aljanso.arrow_forward
Penktadienį Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria siekiama stiprinti finansines rytinių ES valstybių galimybes reaguoti į geopolitines grėsmes bei didinti regionui skiriamą Bendrijos biudžeto finansavimą. Deklaracijos svarba pabrėžiama finansų ministrų, įskaitant Lietuvos finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, kuris pažymėjo, kad ES rytinės sienos stiprinimas yra „gyvybiškai svarbus“ visos Europos saugumui. Deklaracijoje sveikinamas Europos Komisijos komunikatas dėl pasienio regionų, kuris sudaro pagrindą formuojant finansavimo prioritetus naujajame 2028–2034 m. laikotarpio ES biudžete.arrow_forward