Baltijos šalys ir Lenkija ragina didinti ES biudžeto finansavimą rytinio pasienio valstybėms
Vilnius, balandžio 24 d. (ELTA).
Siekdamos stiprinti finansines rytinių ES valstybių galimybes reaguoti į geopolitines grėsmes, penktadienį Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria skatina didinti regionui skiriamą Bendrijos biudžeto finansavimą.
Vilniuje parašus sudėjo Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, jo Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegos Arvils Ašeradens, Jurgen Ligi bei Andrzej Domanski.
Pasak K. Vaitiekūno, ES rytinės sienos stiprinimas yra „gyvybiškai svarbus“ visos Europos saugumui.
„Visos mūsų šalys vienodai vertina grėsmes, ateinančias iš Rytų, (…) ir ši siena – tai ne tik Latvijos, Latvijos ir Lenkijos siena, tai visos Europos siena, kuri turi būti saugoma visų Europos šalių pastangomis“, – pasirašymo renginyje kalbėjo ministras.
Deklaracijoje šalys sveikina Europos Komisijos (EK) komunikatą dėl pasienio regionų, kuris sudaro pagrindą formuojant finansavimo prioritetus naujajame 2028–2034 m. laikotarpio ES biudžete.
Finansų ministrų teigimu, rytinio pasienio šalių poreikiams ES biudžete būtina užtikrinti „horizontalų“ dėmesį, didinti valstybių ekonominį atsparumą.
Tikimasi, Bendrijoje bus sutelkti finansiniai instrumentai, geriau koordinuojamos investicinės priemonės ir pagrindžiamas papildomos paramos poreikis šalių atsparumui ir saugumui regione stiprinti.
K. Vaitiekūno teigimu, finansavimo gynybai vis dar trūksta, siekiant jį didinti svarstoma mažinti išlaidas kituose sektoriuose, taip pat ieškoti būdų taikyti naują apmokestinimą, kuris padėtų didinti biudžeto pajamas.
Lenkijos finansų ministras Andrzej Domanski sakė, kad regionas sveikina Komisijos ambiciją daugiau investuoti į gynybą, tačiau Rusijos karas Ukrainoje toliau didina kaštus visų valstybių ekonomikai.
„Turime padaryti daugiau, kad įtikintume kitas Europos Sąjungos valstybes ir Europos Komisiją, kad užtikrintume didesnį finansavimą rytinio pasienio valstybėms“, – kalbėjo jis.
Estijos finansų ministras Jurgen Ligi pažymėjo, kad dėl geografinės padėties ekonominis spaudimas Rytų regiono šalims yra didesnis nei kitoms valstybėms.
„Šia deklaracija mes rodome likusiai Europai, kad (…) esame pirmose fronto linijose kovoje su blogiu“, – pridūrė ministras.
Anot Finansų ministerijos, Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo ilgalaikiu struktūriniu pokyčiu saugumo, ekonominėje, socialinėje ir fiskalinėje srityse, stabdo valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, mažina prekybos ir tranzito srautus, kelia iššūkių dėl tiesioginių užsienio investicijų.
Deklaracijoje taip pat pažymima, kad nuolatinė ir tvari parama Ukrainai yra esminis Europos saugumo ramstis ir lemiamas veiksnys atgrasant tolesnę Rusijos agresiją.
Vilniuje penktadienį taip pat vyksta tarptautinė konferencija, skirta ES rytinės sienos ekonominiam ir finansiniam atsparumui stiprinti.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sakė, kad 2028–2034 m. laikotarpio bendrijos biudžetas privalės būti gerokai didesnis nei esamas, koncentruotis į gynybą, saugumą, ES plėtrą bei konkurencingumą.
Anot jo, dabartiniame biudžeto siūlyme trūksta didesnio dėmesio Rytiniam ES flangui.
Dėl pernai EK pristatyto biudžeto projekto vyksta derybos Briuselyje, numatomas biudžetas siekia beveik 2 trln. eurų.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Ryškus energijos kainų šokas smogia jau antrą kartą šį dešimtmetį, paliekant ryškų pėdsaką investuotojų portfeliuose.
Šis šokas veikia per augančias energijos kainas, kurios didina sąnaudas, infliaciją ir mažina gyventojų perkamąją galią, taip pat gali būti toksiškos turto klasėms.
Energijos kainų šokas yra ypač jautrus obligacijų rinkai, kuri reaguoja į infliaciją ir palūkanų normų pokyčius, o tai gali lemti kainų kritimą. arrow_forward
Gediminas Filipavičius Kauno apylinkės teisme pripažintas kaltu už dviejų moterų išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir kitus nusikaltimus. Jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau bendra nuteistojo laisvės atėmimo trukmė, sudėjus su anksčiau skirta bausme, yra 20 metų.
Nuteistojo nusikaltimai buvo išaiškinti tiriant mergaitės pagrobimą Kaune. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.arrow_forward