Seimą pasieks siūlymas paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius

Vilnius, birželio 10 d. (ELTA).

Seimui pradėjus svarstyti buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo iniciatyvas, antradienį „Nemuno aušros” frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis pateiks dar vieną, jau trečią šio klausimo sprendimo variantą. Naujomis įstatymo pataisomis jis siūlo paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.

Jei Seimas pritartų iniciatyvai, nuo kitų metų būtų viešai atskleista informacija apie asmenis, kurie buvo užregistruoti kaip slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašyti į įskaitą, tačiau neprisipažino.

Šiuo metu galiojanti teisinė situacija, R. Žemaitaičio nuomone, yra nesąžininga. Kaip pastebi politikas, užregistruotų, bet neprisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų statusas iki šiol liko neaiškus – jiems netaikomas prisipažinusiųjų reglamentavimas, jų duomenys de facto lieka neatskleisti, nes įstatymas nenumato jų paviešinimo tvarkos.

„Asmenys, kurie sąžiningai prisipažino apie slapto bendradarbiavimo faktą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, yra įrašyti į įskaitą, o jų duomenys įslaptinti 75 metams. Tuo tarpu tie, kurie neprisipažino, iš esmės išvengia ne tik moralinės atsakomybės, bet ir tolesnio teisinio ar visuomeninio įvertinimo. Tai sudaro situaciją, kurioje nuoširdumas ir prisipažinimas yra faktiškai „nubaudžiami“ duomenų apribojimu, o tylėjimas – „apdovanojamas“ visišku konfidencialumu”, – sako R. Žemaitaitis. 

Tokia padėtis kompromituoja, jo nuomone, liustracijos procesą ir pažeidžia visuomenės teisę žinoti. R. Žemaitaičio teigimu, privalome sukurti aiškią ir skaidrią teisinę bazę asmenų, slapta bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenų atskleidimui.

Kaip ELTA jau skelbė, Seime pradėtas svarstyti buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo iniciatyvas parlamentarai perdavė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). Tai jau antras komitetas, kuris imsis šių aštrias diskusijas keliančių įstatymų pataisų. Šį klausimą jau svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė buvusių KGB bendradarbių išslaptinimui. Tačiau su tokiu jo sprendimu nesutikęs Seimas nutarė atsiklausti TTK nuomonės. 

Šis komitetas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko ir „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio inicijuotas įstatymo pataisas. Įveikę svarstymą komitete, projektai vėl atsiras plenarinėje Seimo salėje.

2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.