SAM: pernai psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas gavo apie 6 tūkst. jaunuolių
Sveikata Psichikos sveikata Sveikatos politika Visuomenės sveikata Sveikatos apsaugos ministerija Lietuva
Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA).
Stiprinant emocinę gerovę šalies mokyklose, psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos praėjusiais metais buvo suteiktos daugiau nei 6,1 tūkst. jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„2025 metais psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas gavo 6 185 jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų“, – teigiama Eltai pateiktame atsakyme.
„Savivaldybių Visuomenės sveikatos biuruose buvo plečiamos mokymų programos jaunuoliams, prioritetą skiriant, berniukams, savęs pažinimo, emocijų raiškos temomis. 2025 metais buvo suteiktos Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos jaunuoliams (berniukams) iki 18 metų: 1 372 asmenys (berniukai) dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose tobulinti asmeninius įgūdžius, ugdyti psichologiniam atsparumui ugdyti (streso valdymo praktiniai užsiėmimai, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai, kita), 246 – individualiose konsultacijose“, – nurodo SAM.
Be to, siekiant atliepti dar praėjusiais metais užsibrėžtus tikslus, koordinuojant SAM, 2025-aisiais buvo parengti Gyvenimo įgūdžių programos pamokų planai, skirti 5–10 kl. moksleivių emocijų atpažinimo ir reguliacijos bei kitų konstruktyvių įveikos mechanizmams ugdyti.
„Šie įgūdžiai yra būtina draugiško bendravimo ir pagarbaus mokinių tarpusavio santykio prielaida“, – pažymi ministerija.
Taip pat parengtos mokyklų administracijai, pedagogams ir mokyklos bendruomenei skirtos mokymų programos, kuriomis siekiama stiprinti jų įgūdžius tinkamai reaguoti į patyčias bei užtikrinti šių programų stebėseną.
„2025 m. Visuomenės sveikatos biurai organizavo mokyklų darbuotojų kompetencijų psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus, kuriuose dalyvavo 60 mokyklų, o mokymus baigė 837 mokyklos darbuotojai. Mokymų tikslas – didinti mokyklų darbuotojų žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą bei stiprinti jų gebėjimus praktiškai taikyti šias žinias sprendžiant kompleksines situacijas, kylančias dirbant su vaikais ir paaugliais“, – teigiama ministerijos Eltai pateiktame komentare.
Bendradarbiavimo sutartis tarp ministerijų vis dar nepasirašyta
Praėjusių metų rugpjūtį buvo skelbta, jog rugsėjo mėnesį SAM bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį dėl emocinės gerovės Lietuvos mokyklose stiprinimo.
Tuomet ministerijos vadovė Raminta Popovienė kalbėjo, jog toki žingsniu siekiama stiprinti mokyklų bendruomenių socialines, emocines kompetencijas, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę švietimo įstaigose.
Kartu su SAM ketinta parengti ir bendrą atitinkamų priemonių planą.
Vis dėlto praėjus daugiau nei pusmečiui bendradarbiavimo sutartis, pasak R. Popovienės, vis dar nėra pasirašyta.
„Mes nepasirašėme bendradarbiavimo sutarties. Mes tik buvome sudarę tokią darbo grupę ir tikrai intensyviai dirbome. Sakyčiau, gal tas mūsų darbas darbo grupėje užsitęsė, mes tikrai neturime pasirašę tos sutarties, tačiau dar koreguojame tam tikrus veiklos planus, kryptis“, – žurnalistams kiek anksčiau sakė ministrė.
„Pedagogų konferencijoje, prieš rugsėjo 1 d., pradedant naujus mokslo metus, tikrai tą temą akcentuosime ir matysime, kaip toliau dirbsime (…). Mes neakcentuojame to pasirašymo. Mes norime suderinti tas bendras veiklas tarp institucijų, nes, man atrodo, tai yra svarbiausia, kad tos veiklos nesidubliuotų, kad vyktų kartu, kad, kur galima, institucijos galėtų viena kitai padėti, tarpininkauti, kad suteiktume tas paslaugas tiek mokiniams, tiek pedagogams. Čia yra pats pagrindinis tikslas“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad praėjusį rugsėjį naujus mokslo metus pradėjo apie 500 tūkstančių besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose šiuo metu mokosi keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei ankstesniais metais – iš viso 361,8 tūkst.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV pradėjo "valyti" Hormuzo sąsiaurį, prasidėjus deryboms su Iranu dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo. Anot jo, tai yra "paslauga" Kinijai, Japonijai ir Prancūzijai, kurios "neturi drąsos ar valios pačios atlikti šį darbą". Trumpas teigė, kad per konfliktą Iranas "daug praranda", tačiau pripažino, jog Irano minos strateginiame sąsiauryje, per kurį plukdoma penktadalis pasaulio naftos, vis dar kelia grėsmę.arrow_forward