Šaltiniai: Tiumenės naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos drono smūgio sustabdė gamybą
Politika Ukrainos dronai Rusijos nafta Dronai Energetika Karinės operacijos Rusija Ukraina
Maskva, liepos 28 d. (ELTA).
Rusijos Tiumenės srities naftos perdirbimo gamykla po praėjusį savaitgalį surengtos drono atakos, per kurią buvo apgadinti antrinio perdirbimo įrenginiai, visiškai sustabdė žalios naftos perdirbimą ir naftos produktų gamybą. Apie tai naujienų agentūrą „Reuters“ informavo du pramonės šaltiniai, praneša „The Moscow Times“.
Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras šeštadienį patvirtino, kad Ukrainos dronas atakavo Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą, objekte kilo gaisras.
Pasak šaltinių, dėl liepos 25 d. surengto drono smūgio užsiliepsnojo dyzelino hidrovalymo įrenginys, kurio pajėgumai siekia 2,6 mln. tonų per metus, taip pat kombinuotas didelio oktaninio skaičiaus benzino gamybos įrenginys. Šaltiniai pažymėjo, kad sunku vertinti, kiek laiko truks remonto darbai.
Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą valdanti įmonė „RI-Invest“ neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti.
Dyzelino hidrovalymo įrenginys buvo remontuojamas ir praėjusį mėnesį, nes birželio 6 d. dėl vidinių techninių problemų buvo kilęs gaisras.
Bendri Tiumenės naftos perdirbimo gamyklos gamybos pajėgumai sudaro 9 mln. tonų per metus. Šaltinių duomenimis, 2024 m. čia buvo perdirbta 5,7 mln. tonų žalios naftos ir pagaminta 0,5 mln. tonų benzino bei 2,8 mln. tonų dyzelino.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Rusijos pajėgos antradienį trečią kartą užpuolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, buvusį Juodojoje jūroje netoli Odesos uosto, pranešė Ukrainos jūrų uostų valdyba (USPA).
Laivas buvo tuščias ir jame nebuvo įgulos, tačiau po atakos gautas pranešimas apie dūmus vairinės zonoje.
USPA teigimu, Rusija sistemingai kelia grėsmę tarptautinei laivybai Juodojoje jūroje, siekdama sutrikdyti Ukrainos jūrų logistiką ir pakenkti komercinės laivybos saugumui.arrow_forward
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur surengė pirmąsias asmenines derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nuo Irano karo pradžios. Už uždarų durų vykusiame susitikime turėjo dominuoti karas, kuris prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Iranui. Derybos, kurias Baltieji rūmai pavadino „teigiamomis ir produktyviomis“, truko apie pusantros valandos.arrow_forward
Bulgarijos pasieniečiai pradėjo evakuoti beveik 200 keleivių iš kruizinio laivo "Viking Ullur", kuris užplaukė ant seklumos dėl nusekusio Dunojaus vandens.
Laive, plaukiojančiame maršrutu tarp Vengrijos sostinės Budapešto ir Rumunijos, buvo 186 keleiviai, visi Europos Sąjungos piliečiai, ir 52 įgulos nariai.
Laivas turėjo užsukti į Vidino uostą pasipildyti atsargų, tačiau jam nepavyko priartėti prie seklumoje įstrigusio kruizinio laivo, todėl buvo pradėta evakuacija.arrow_forward
Pietvakarinę Japonijos dalį supurčius 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai 50 buvo sužeista. Kumamoto prefektūroje sugriuvo apie 10 namų, be elektros liko apie 48 tūkst. namų ūkių ir nukentėjo žymioji Kumamoto pilis. Nepaisant smarkiai apgadintų kelių ir pastatų, branduolinėse elektrinėse nebuvo jokių nukrypimų dėl galingo žemės drebėjimo.arrow_forward