Netanyahu Baltuosiuose rūmuose surengė pirmąsias derybas su Trumpu nuo Irano karo pradžios
Politika Trumpas Iranas derybos Tarptautiniai santykiai Konfliktai Artimųjų Rytų politika Benjaminas Netanyahu Donaldas Trumpas Iranas
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA).
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur surengė pirmąsias asmenines derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nuo Irano karo pradžios, abiem lyderiams siekiant užglaistyti viešus nesutarimus dėl konflikto.
Už uždarų durų vykusiame susitikime turėjo dominuoti karas, kuris vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, tačiau kovos neseniai buvo sustabdytos, nes Vašingtonas teigia norintis suteikti šansą deryboms. Izraelis nedalyvavo naujausiuose Jungtinių Valstijų ir Irano susirėmimuose, kurie anksčiau šį mėnesį paūmėjo, kai žlugo balandžio mėnesį sutartos paliaubos.
Derybos, kurias Baltieji rūmai pavadino „teigiamomis ir produktyviomis“, truko apie pusantros valandos. Tai jau aštuntasis abiejų lyderių susitikimas nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 m. pradžioje.
„Aptarsime visus į darbotvarkę įtrauktus klausimus, visų pirma – Iraną. Žinoma, mūsų tikslas – užtikrinti savo saugumą ir išplėsti mus supantį taikos ratą“, – prieš išvykdamas iš Izraelio sakė B. Netanyahu.
Atvykęs į Vašingtoną, B. Netanyahu pirmadienio vakarą dalyvavo privačioje atminimo vakarienėje, skirtoje pagerbti velionį senatorių Lindsey Grahamą, pranešė jo biuras. Jis vėliau antradienį taip pat turėtų dalyvauti L. Grahamo atminimo ceremonijoje.
D. Trumpo ir B. Netanyahu santykiai balandį pasiekė žemą tašką, kai vyko derybos dėl paliaubų su Iranu. Tada D. Trumpas prieš savo sąjungininką paleido keiksmažodžių kupinas tiradas, o vėliau duodamas interviu pavadino B. Netanyahu „labai sunkiai sukalbamu žmogumi“.
B. Netanyahu sumenkino šias pastabas kaip „taktinius nesutarimus“ ir pabrėžė, kad jie sutaria dėl karo tikslų.
Antradienį lyderiai turėjo aptarti JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurį praėjusį mėnesį pasirašė Izraelis ir Libanas, įgyvendinimą. Derybose taip pat turėjo būti aptartas Gazos Ruožo klausimas, nes diplomatinės pastangos pradėti nuniokotos palestiniečių teritorijos atstatymą yra įstrigusios.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Rusijos pajėgos antradienį trečią kartą užpuolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, buvusį Juodojoje jūroje netoli Odesos uosto, pranešė Ukrainos jūrų uostų valdyba (USPA).
Laivas buvo tuščias ir jame nebuvo įgulos, tačiau po atakos gautas pranešimas apie dūmus vairinės zonoje.
USPA teigimu, Rusija sistemingai kelia grėsmę tarptautinei laivybai Juodojoje jūroje, siekdama sutrikdyti Ukrainos jūrų logistiką ir pakenkti komercinės laivybos saugumui.arrow_forward
Bulgarijos pasieniečiai pradėjo evakuoti beveik 200 keleivių iš kruizinio laivo "Viking Ullur", kuris užplaukė ant seklumos dėl nusekusio Dunojaus vandens.
Laive, plaukiojančiame maršrutu tarp Vengrijos sostinės Budapešto ir Rumunijos, buvo 186 keleiviai, visi Europos Sąjungos piliečiai, ir 52 įgulos nariai.
Laivas turėjo užsukti į Vidino uostą pasipildyti atsargų, tačiau jam nepavyko priartėti prie seklumoje įstrigusio kruizinio laivo, todėl buvo pradėta evakuacija.arrow_forward
Pietvakarinę Japonijos dalį supurčius 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai 50 buvo sužeista. Kumamoto prefektūroje sugriuvo apie 10 namų, be elektros liko apie 48 tūkst. namų ūkių ir nukentėjo žymioji Kumamoto pilis. Nepaisant smarkiai apgadintų kelių ir pastatų, branduolinėse elektrinėse nebuvo jokių nukrypimų dėl galingo žemės drebėjimo.arrow_forward