Rusija planuoja užverbuoti beveik 20 tūkst. užsieniečių karui Ukrainoje tęsti
Politika agresija prieš Ukrainą Gynyba Karinės operacijos Konfliktai Rusija Ukraina
Maskva, balandžio 29 d. (ELTA).
Rusija planuoja 2026 m. į savo kariuomenę užverbuoti mažiausiai 18 500 užsieniečių, įskaitant šalyje gyvenančius migrantus, teigia Ukrainos žvalgyba. Rusijos kariuomenė, vykdydama kruviną karą Ukrainoje, patiria didelių nuostolių, rašo „TVP World“.
Rusijos karo prievolės tarnybos planuoja užverbuoti nuo 0,5 iki 3,5 proc. visų užsieniečių kiekviename šalies regione ir taip papildyti savo pajėgas, antradienį pranešė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (DIU).
Šis vertinimas grindžiamas žvalgybos duomenimis, surinktais per Ukrainos iniciatyvą „Noriu gyventi“ – valstybinę karštąją liniją, padedančią Rusijos kariams saugiai pasiduoti.
Pasak pranešimo, Maskva pastaruoju metu suintensyvino pastangas verbuoti užsieniečius, pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose surengdama Rusijoje gyvenančių 18-60 metų amžiaus migrantų patikras.
Ataskaitoje teigiama, kad pagrindiniai taikiniai yra Centrinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikistano – piliečiai, kurių daugelis Rusijoje dirba sezoninius darbus.
Verbavimo pastangos taip pat buvo išplėstos į Bangladešą, Čadą, Sudaną ir Burundį, taip pat kitas besivystančias Afrikos ir Azijos šalis. Rusija tą daro dažnai pasitelkdama neaiškius arba nesąžiningus verbavimo skelbimus socialiniuose tinkluose, taikydamasi į sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusius asmenis.
Spaudimas ir prievarta
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Maskvos verbavimo metodai neapsiriboja vien tik pažadais apie pelningą atlygį, išmokas ir greitą Rusijos pilietybės gavimą. Čia panaudojamas ir spaudimas, ir prievarta.
Ji teigia, kad Rusija „naudojasi savo teritorijoje esančių užsienio piliečių teisiniu pažeidžiamumu“ ir, pasitelkdama teisines priemones, verčia juos eiti į kariuomenę.
Tarp tokių priemonių – vizų galiojimo pabaiga, sunkumai pratęsiant teisėtą leidimą gyventi, sulaikymai už tariamus migracijos pažeidimus, todėl daugelis užsieniečių turi rinktis, ar ilgam sėsti į kalėjimą, ar pasirašyti karinį kontraktą.
Kyjivo skaičiavimais, kovo mėnesį už Rusiją kariavo apie 30 tūkst. užsienio piliečių, iš kurių beveik pusė, kaip manoma, yra iš Azijos šalių.
Ukrainos pareigūnai sako, kad su užverbuotais užsieniečiais dažnai elgiamasi kaip su vienkartinio naudojimo daiktais, jie siunčiami į pavojingiausias puolimo misijas fronte ir daug jų neišgyvena per pirmus metus.
Maskvos galimybes palaikyti karo veiksmus vis labiau riboja ne ginklų o žmonių trūkumas. Kremliui vis sunkiau papildyti karių gretas, nes mažėja piliečių, norinčių tapti savanoriais, o kartu siekiama išvengti politiškai brangiai kainuojančios mobilizacijos.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos karių nuostoliai fronte keturis šių metų mėnesius iš eilės buvo didesni už naujai užverbuotų karių skaičių.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, balandžio 30-ąją, pasirašys Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus ir dalyvaus susitikime dėl jų įgyvendinimo.
Tą pačią dieną ministrė pirmininkė Inga Ruginienė dalyvaus minėtų įstatymų pasirašymo ceremonijoje prezidentūroje, o Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė - renginyje „Metai įamžinti raštuose“ ir susitikime su Latvijos kultūros ministre A. Lāce.
Tarp kitų svarbių įvykių - Bepiločių sistemų mokymo centro konteinerinės stovyklos atidarymas Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos akcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.arrow_forward