link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/elta-glaustai-starkevicius-prisipazino-paemes-kysi-paskelbti-naujausi-gimnaziju-ir-aukstuju-mokyklu-reitingai-4605600  content_copy email

ELTA glaustai: Starkevičius prisipažino paėmęs kyšį, paskelbti naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai

Politika Korupcija Švietimo politika Kainų reguliavimas Kazys Starkevičius Vilniaus universitetas Vyriausybė

Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).

Elta Glaustai  ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį paaiškėjo, kad iš Seimo neseniai pasitraukęs buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teisėsaugai prisipažino ėmęs kyšį. Tiesa, gautus pinigus konservatorius atnešė tyrėjams ir dėl tokio savo poelgio apgailestavo. Šiuo metu buvusiam parlamentarui yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje. Taip pat trečiadienį buvo pristatyti Lietuvos švietimo institucijų reitingai. Tarp svarbiausių dienos akcentų ir Vyriausybės sprendimas pritarti siūlymui apriboti šalies degalinių galimybes didinti kuro kainas – nuo birželio verslas tai galėtų daryti tik vieną kartą per parą, 10 val. ryte.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) korupcijos byloje įtariamas konservatorius Kazys Starkevičius prisipažino ėmęs kyšį. Apie tai pranešė naujienų portalas „15min“. Buvęs Seimo narys portalui teigė, jog tai buvo didžiausia klaida jo gyvenime ir tokį veiksmą vadino proto užtemimu. Remdamasis šaltiniais, portalas skelbė, kad buvusiam žemės ūkio ministrui iki 20 tūkst. eurų grynaisiais pinigais pernai spalį perdavė su buvusiu VAT vadovu Jurijumi Kornijenko siejamas verslininkas Danielis Krinickis. Vokas su pinigais galimai buvo paliktas Seimo bendrabutyje. „15min“ šaltinių teigimu, pinigus politikas tyrėjams atnešė pats. Premjerės Ingos Ruginienės teigimu, ši situacija yra rimtas reputacinis smūgis visai politinei sistemai. 

Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko teigimu, Venecijos komisija paruošė išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projekto. Todėl parlamento komitetas galutinį savo žodį dėl pataisų tars kitą savaitę. Pasak K. Vilkausko, parlamentarams reikia daugiau laiko susipažinti su Venecijos komisijos išvadomis. Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad toks komiteto sprendimas yra įrodymas, jog LRT įstatymo pataisoms nėra taikoma skubos tvarka. 

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, jog vertinant šių metų Lietuvos abiturientų pasiekimus, tarp šalies gimnazijų lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, užima Vilniaus ir Klaipėdos licėjai. Tuo metu tarp palankiausiai vertinamų universitetų lyderio poziciją išlaiko Vilniaus universitetas (VU), o šalies kolegijų reitinge ir toliau pirmauja Vilniaus kolegija. Pasak žurnalo „Reitingai“ rengėjų, pastaraisiais metais fiksuojamas nemokamai studijuoti galinčių jaunuolių skaičiaus mažėjimas. Skaičiuojama, jog 2020 m. apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o pernai šis skaičius siekė apie 60 proc. Taip pat pažymima, jog į savo svajonių profesiją įstoja mažiau nei pusė aukštąjį mokslą besirenkančių jaunuolių. Skaičiuojama, jog pernai 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.

Kauno apygardos teismas buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską pripažino kaltu dėl telefonų ir planšetinio kompiuterio pasisavinimo. Buvusiam politikui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda ir ketveriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. A. Vrubliauskas taip pat turės savivaldybei atlyginti daugiau nei 2,5 tūkst. eurų žalą, kuri atsirado dėl pasisavintų įrenginių. Buvęs meras pripažintas kaltu dėl daugiau nei 608 eurų vertės planšetinio kompiuterio „iPad Pro 12.9“, daugiau nei 649 eurų vertės telefono „iPhone13 Pro“ ir daugiau nei 1,3 tūkst. eurų vertės telefono „iPhone14 Pro“ pasisavinimo. Bylos duomenimis, minėta įranga buvo nurašyta kaip neveikianti ar turinti defektų, tačiau politikai jais naudojosi. Tai jau antra byla, kurioje nuteistas A. Vrubliauskas. Balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai konstatavo, kad buvęs Alytaus rajono meras pagrįstai nuteistas „čekiukų“ byloje, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad pensijoms didinti Vyriausybė renkasi taiklesnį būdą nei siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, parlamente inicijavęs pokyčius dėl didesnio „Sodros“ biudžeto perviršio panaudojimo. Anot jos, nors Vyriausybė pasirinko kitokį kelią, juo siekiama tų pačių tikslų. Ministrės pirmininkės teigimu, pensijos pernai jau indeksuotos sparčiau, vidutiniškai šiemet augo 11 proc., tam buvo perskaičiuotas ir individualiosios, vadinamosios „Sodros“ pensijos dalies, taikymas. Vyriausybė anksčiau sulaukė Prezidentūros kritikos, esą ji delsia pateikti išvadą šalies vadovo siūlymui pensijoms didinti skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio – šis įstatymas Seime pateikimo stadiją įveikė pernai rudenį. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė anksčiau sakė, kad kitąmet pensijos didės ir toliau, tam gali būti panaudotas ir „Sodros“ rezervo perviršis.

Vyriausybė pritarė apriboti šalies degalinių galimybes didinti kuro kainas – pritarus Seimui, nuo birželio verslas tai galėtų daryti tik vieną kartą per parą, 10 val. ryte. Tuo metu mažinti kainas degalinės galėtų bet kada – anot ministerijos, tai užtikrina, kad rinkoje išliks „žemyn nukreipta“ kainų konkurencija, o tiekėjai bus skatinami užtikrinti, kad vartotojai greičiau pajustų rinkoje sumažėjusias kainas. Nuo balandžio 8 d. taip pat galioja naujas energetikos ministro įsakymas, pagal kurį degalinės kasdien iki 10 val. informaciją apie kuro pardavimo kainas turi pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). Anot Energetikos ministerijos, naujasis reguliavimas papildytų kainų stebėsenos mechanizmą. Anot premjerės Ingos Ruginienės, šios priemonės gyventojams padės sutaupyti, šokinėjant kuro kainoms.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Sakydamas kalbą JAV Kongrese, Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pabrėžė, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant paremti Ukrainą ir užtikrinti teisingą taiką. Karalius JAV įstatymų leidėjams priminė, kad iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių, kai NATO pirmą kartą pasinaudojo 5-uoju straipsniu, o JT Saugumo Taryba susivienijo kovoje su terorizmu, į JAV kvietimą padėti buvo atsiliepta, ir pabrėžė, kad šiandien „tas pats nepalaužiamas ryžtas reikalingas ginant Ukrainą ir jos drąsią tautą“ bei užtikrinant ilgalaikę taiką. Karolis III taip pat pabrėžė NATO vaidmenį užtikrinant kolektyvinį saugumą, taip pat glaudų JAV ir Jungtinės Karalystės karinį bendradarbiavimą, ypač vykdant tokias programas kaip naikintuvų „F-35“ konstravimas, ir trišalę partnerystę su Australija. Jis taip pat paragino toliau siekti bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir vengti atskirties nuo kitų šalių.

Kyjivas oficialiai paragino Izraelį sulaikyti krovininį laivą, gabenantį grūdus, kurie, pasak Ukrainos, buvo paimti iš Rusijos okupuotos teritorijos ir Maskvos eksportuojami neteisėtai. Ukrainos generalinė prokuratūra Izraelio pusei nusiuntė dokumentų paketą, kuriame prašoma imtis šių priemonių prieš laivą „Panormitis“, plaukiantį į Haifos uostą Izraelyje. Ukrainos tyrėjai teigia užfiksavę atvejus, kai laivas neteisėtai įplaukė į uždarytus Ukrainos uostus, o tai, pasak jų, yra rimtas Ukrainos teisės ir tarptautinės jūrų teisės pažeidimas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha platformoje „X“ pareiškė, kad tai ne „tviterio diplomatija“, o konkretus teisinis ir diplomatinis prašymas dėl tarptautinės teisinės pagalbos, į kurį turi būti atsakyta.

Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) dronai atakavo Rusijos naftos siurblinę Permėje. Daugiau nei už 1,5 tūkst. km nuo Ukrainos sienos esančiame objekte po atakos kilo didelis gaisras. Pirminiais duomenimis, degė beveik visi naftos rezervuarai. Ukraina per praėjusias dvi savaites taip pat surengė tris dideles atakas prieš naftos perdirbimo gamyklą Juodosios jūros regiono Tuapsės mieste. Kai po pastarojo smūgio naktį į antradienį ten vėl kilo dideli gaisrai, Rusijos valdžios institucijos pirmą kartą paragino gyventojus evakuotis iš gretimų gatvių. Po pastarųjų smūgių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė susirūpinimą dėl padažnėjusių Ukrainos atakų prieš civilinius objektus Rusijoje.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „Meta“ ir toliau nesugeba užkirsti kelio jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis platformomis „Facebook“ ir „Instagram“. Dėl to, pasak ES, vaikai gali susidurti su netinkamu turiniu. Jei preliminarios išvados bus patvirtintos, o technologijų milžinė nepasiūlys priemonių šioms problemoms spręsti, jai gresia milžiniška bauda. Pagal pačios „Meta“ naudojimosi sąlygas, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama naudotis socialinių tinklų platformomis, irgi yra 13 metų. Savo preliminarioje nuomonėje ES nustatė, kad „Meta“ taikytos priemonės užtikrinti, jog vaikai laikytųsi jos pačios nustatytų apribojimų „Facebook“ ir „Instagram“ naudojimui, buvo neveiksmingos. Jei reguliavimo institucijos nuomonė dėl „Meta“ bus patvirtinta, ES gali bendrovei skirti baudą, siekiančią iki šešių procentų jos bendros pasaulinės metinės apyvartos. Išvengti jai gresiančių baudų „Meta“ gali pasiūlydama priemones šiems pažeidimams ištaisyti.

person Liudmila Petrakova (ELTA)