R. Šadžius: naujausios šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės beveik nesikeitė

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).

Naujausios Finansų ministerijos šių metų Lietuvos ekonominės prognozės bus panašios į skelbtas 2024 m. gruodį, sako ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, nors JAV veiksmai neabejotinai paveiks pasaulio rinkas, to pasekmės Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikoms dar nėra matomos. 

„Rytoj Finansų ministerija publikuos naujausias savo ekonominės prognozes. Man griežtai uždrausta vardinti kokius nors skaičius. (...) Tačiau galiu jau dabar pasakyti, kad juos nelabai skirsis nuo to, ką mes matėme gruodžio mėnesį“, – trečiadienį konferencijoje  „Lietuvos Davosas 2025“ komentavo R. Šadžius. 

„Politinis ir ekonominis žemėlapis, be abejo, keičiasi. Ir mes tą labai ryškiai matome. Ir čia turbūt dvi žinios. Viena truputį geresnė, kita prastesnė. Geresnė sakyčiau ta, kad viskas keičiasi ne taip greitai, kaip mums atrodo“, – sakė jis.  

2024 m. gruodį paskelbtame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2025-aisiais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs apie 3 proc.

Tačiau, anot ministro, nors ES inertiškumas užtikrina, kad galima prognozuoti neigiamas pasekmes, jų poveikis ekonomikai – ilgalaikis. 

„Pasaulio rinkos šuoliuoja, bet išvedžioti koreliacines kreives yra sunku. (...) Ir tas šuoliavimas susidūrė su bendru visos ekonominės ir politinės sistemos inertiškumu. (...) Nežiūrint visų smūgių, mūsų vadovai ir ES institucijos nėra greitai reaguojantys ir priimantys kardinalius sprendimus“, – kalbėjo jis. 

„Čia ta geroji žinia – inertiškumas, tam tikras prognozuojamumas yra, blogoji žinia – manau, įstrigome ilgam. Ir tos bėdos, su kuriomis susiduria ir pasaulis, ir Europa, ir konkrečiai Lietuva, būdama pafrontės valstybė, jos ilgam diktuoja mūsų prognozes“, – teigė jis. 

Be to, R. Šadžius sakė, kad tolimesnėje perspektyvoje Lietuvos ekonomiką paveiks ir Vokietijos pramonės problemos. 

„Lietuva savo augimą kol kas išlaikys. Ir tas augimas, kaip buvo paremtas vidiniu vartojimu, taip ir liks paremtas. Tai reiškia, kad „skersvėjis“ Vokietijos pramonėje kol kas mums „slogos“ nesukels, bet tolimesnėje perspektyvoje mes į tą turėsime atsižvelgti“, – kalbėjo R. Šadžius. 

Kaip anksčiau yra skelbusi ELTA, Finansų ministerijos praeitų metų gruodį pristatytame ekonomikos raidos scenarijuje numatoma, kad 2025 m. sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai ekonomikos augimas galėtų paspartėti iki 2,8 proc. 

Taip pat ministerija prognozavo, kad šiemet kainų augimas sieks 2,5 proc.

Darbo užmokestis 2025 m. turėtų augti 7,9 proc. Tai lems tolesnį perkamosios alios augimą ir skatins namų ūkių išlaidų prekėms ir paslaugoms augimą, kuris 2025 m. sieks 3,6 proc.

Prognozėje taip pat numatoma, kad 2025 m. užimtųjų skaičius padidės 0,3 proc., o paspartėjus ekonominiam aktyvumui, nedarbas galėtų sumažėti iki 7,1 proc. 

Numatoma, kad 2025-2027 m. dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos augimas galėtų paspartėti iki 3,6-4,2 proc. 

Finansų ministerija 2025–2027 metų ekonominės raidos scenarijų paskelbė gruodžio 20 d.