Kylis, kovo 19 d. (dpa-ELTA).
Vokietijos Kylio kanale, pasaulio judriausiame dirbtiniame vandens kelyje, 2024 m. dėl geopolitinių krizių sumažėjo eismas.
Trečiadienį pristatydamas metinę ataskaitą, Heiko Böschenas iš Federalinės vandens kelių ir laivybos administracijos sakė, kad bendras kanalu gabenamas tonažas sumažėjo 2,1 proc. iki 75,6 mln. tonų.
„Pasaulinės krizės daro įtaką prekybos maršrutams, prekių srautams ir jų kiekiui“, – pabrėžė H. Böschenas.
Dirbtinis vandens kelias tarp Brunsbiutelio prie Šiaurės jūros ir Baltijos Kylio uosto suteikia laivams galimybę aplenkti Daniją.
Laivų srautas Kylio kanale didesnis nei kituose dirbtiniuose vandens keliuose, pvz., Panamos ar Sueco kanale, nors tonažas kur kas mažesnis.
Iš viso 2024 m. Kylio kanalu praplaukė 24 866 laivai, t. y. 6,73 proc. mažiau nei ankstesniais metais (26 659).
Rusijos laivybos srautas Kylio kanale sumažėjo, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Prekės, Kylio kanalu keliaujančios į ir iš Rusijos uostų, nuo 14,2 mln. tonų 2021 m. sumažėjo iki 2,3 mln. tonų 2024 m.
Nepaisant srauto sumažėjimo, į kanalo renovaciją ir plėtrą 2024 m. buvo investuota rekordinė 297 mln. eurų suma, pranešė administracijos pareigūnas Karstenas Thode.
Projektas, pagal kurį Kylyje už 650 mln. eurų numatyta pastatyti du nedidelius šliuzus, turėtų tęstis iki kito dešimtmečio.
person Emilija Ferdmanaitė