Prieš rinkimus Švedijoje – intensyvūs partijų debatai
Politika Rinkimai Politinės partijos Vyriausybės formavimas Švedija
Stokholmas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA).
Švedijos partijų lyderiai penktadienį vykdė rinkimų kampaniją prieš pat įtemptų lenktynių pabaigą – rinkimai gali lemti centro kairiųjų sugrįžimą į valdžią arba į vyriausybę pirmą kartą gali patekti kraštutiniai dešinieji.
Daugumoje Europos šalių valdo dešiniųjų vyriausybės, tačiau apklausos Švedijoje daugelį mėnesių rodė tvirtą opozicinio kairiųjų bloko pranašumą prieš sekmadienį vyksiančius visuotinius rinkimus, nors paskutinėmis kampanijos dienomis šis atotrūkis gerokai sumažėjo.
„Svarbiausia, kad laimėtų dešinieji ir tęstų, ką pradėję“, – apie ministro pirmininko konservatoriaus Ulfo Kristerssono kadenciją baigiančią vyriausybę sakė 79-erių Stokholmo pensininkas Kurtas Flodinas. Jis ypač norėtų, kad U. Kristerssonas tęstų pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu, jau daugelį metų kamuojančiu šalį.
Kova su nusikalstamumu buvo vienas pagrindinių premjero prioritetų per visą jo ketverių metų kadenciją.
Savo ruožtu centro kairės socialdemokratai – didžiausia Švedijos partija, valdžiusi šalį didumą XX a. – pažadėjo padėti finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms sumokėti sąskaitas ir stiprinti gerovės valstybę.
Šie klausimai svarbūs teatro darbuotojai Jenny Larsson. Ji nepatenkinta politikais, kaltinančiais imigraciją dėl su ja nesusijusių problemų, be to, nuogąstauja, kad kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija gali pirmą kartą patekti į vyriausybę, jei dešiniųjų blokas užsitikrins daugumą.
Imigracijai nepritarianti Švedijos demokratų partija, ilgai politikoje laikyta atstumtąja, sukėlė šoką, per rinkimus 2022 m. aplenkusi U. Kristerssono Nuosaikiųjų partiją ir tapusi antrąja pagal dydį Švedijos partija, kai už ją balsavo 20,5 proc. rinkėjų.
U. Kristerssonas sulaužė ilgai galiojusį tabu, sudarydamas precedento neturintį susitarimą su kraštutinių dešiniųjų partija, kad jo mažumos koalicija galėtų sudaryti vyriausybę. Mainais į kraštutinių dešiniųjų paramą parlamente jis suteikė Švedijos demokratams didelę įtaką vyriausybės politikai, ypač kovos su nusikalstamumu ir imigracijos srityse.
Dabar U. Kristerssonas žada Švedijos demokratams dar daugiau – ministrų postus, jei bus perrinktas. Tai paskatino kraštutinių dešiniųjų lyderį Jimmie Åkessoną reikalauti ne mažiau kaip 12–14 portfelių.
Susirūpinimas dėl Rusijos
Penktadienį paskelbta naujausia „Indikator“ apklausa parodė, kad keturias opozicines partijas – socialdemokratų, žaliųjų, centro ir kairės – remia 50,8 proc. rinkėjų.
Dešiniųjų bloką, kurį sudaro U. Kristerssono nuosaikieji, Švedijos demokratai, krikščionys demokratai ir liberalai, remia 47,6 proc. rinkėjų.
Partijų lyderiai paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis dalyvavo intensyviuose televizijos debatuose.
„Vis mažiau švedų gali įgyvendinti savo svajonę turėti nuosavą būstą. Gyvenimas tapo pernelyg brangus“, – ketvirtadienį vykusiuose debatuose sakė socialdemokratų lyderė ir buvusi ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
„Ketverius metus didėja nedarbas, už gaunamą atlyginimą galima įsigyti vis mažiau, nes viskas pabrango“, – teigė ji.
U. Kristerssonas atrėmė, kad dviejų įprastų atlyginimų turėtų pakakti nedideliam namui įsigyti, ir pridūrė, kad žmonėms reikia ekonomikos augimo bei mokesčių lengvatų, kad galėtų sutaupyti pradiniam įnašui.
Per debatus daugiausia dėmesio skirta būsto trūkumui Švedijoje, prastėjantiems švietimo sistemos rodikliams, darbo vietoms, klimato kaitai ir saugumui.
Prastėjanti saugumo padėtis Europoje po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą paskatino Švediją sparčiai stiprinti ginkluotąsias pajėgas ir civilinę parengtį. Todėl pranešimai apie kraštutinių dešiniųjų ryšius su Rusija sukėlė didelį atgarsį paskutinėmis dienomis prieš balsavimą.
Ekstremizmą stebinti organizacija „Expo“ atskleidė, kad vienas Švedijos demokratų partijai priklausantis parlamento tarnautojas daugelį metų platino prorusišką propagandą.
„Pirmadienį galime atsibusti šalyje, kurioje gynybos ministerijos raktai bus perduoti Švedijos demokratams. O tai partija, kurioje, kaip paaiškėjo, yra įsitaisę Putino draugai“, – per debatus ketvirtadienį įspėjo M. Andersson.
Ji paragino rinkėjus nerizikuoti.
Nepaisant to, kad keturios opozicinės partijos pirmauja nedidele persvara, jos yra ideologiškai susiskaldžiusios, tad net ir joms gavus daugumą, reikalingą vyriausybei sudaryti, prireiktų sudėtingų derybų.
person Viljama Sudikienė (ELTA)