Nauja tvarka apmokestinant loterijų verslą: 10 proc. – į biudžetą, 8 proc. – paramos gavėjams
Ekonomika Mokesčiai Fiskalinė politika Įstatymų leidyba Finansų ministerija
Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA).
(atnaujintas ir papildytas tekstas)
Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo keisti mokesčio loterijas organizuojančiam verslui tvarką. Dabar taikomą 18 proc. tarifą numatoma išskaidyti – 10 proc. mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.Toks apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, nurodoma projekte.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas numato, kad, organizuojant loterijas, išplatintų bilietų nominaliai vertei taikomas 18 proc. mokesčio tarifas.
„Svarbu pastebėti, kad bendra mokestinė našta loterijų organizatoriams nesikeičia ir jiems nenumatoma mažinti mokesčių – jie turės mokėti tuos pačius 18 proc. nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės“, – komentare Eltai teigė finansų viceministras Januš Kizenevič.
Aiškindama siūlymą, ministerija teigia – loterijų veikla yra susijusi su plačiosios visuomenės dalyvavimu, todėl reikalinga tvarka, kuri užtikrintų, kad dalis pajamų būtų tiesiogiai naudojama visuomenės gerovei kurti.
„Siūloma ne mažiau kaip 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai (…) Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti“, – nurodoma projekte.
Tad ministerija siūlo lėšas iš loterijų organizatorių mokesčio nukreipti nevyriausybininkams – fondams, viešosioms įstaigoms ir asociacijoms, tai yra Labdaros ir paramos įstatyme nurodytoms organizacijoms.
Tačiau verslui nenorima kurti papildomos finansinės naštos, todėl siūloma minėtu 8 proc. dydžiu mažinti jam taikomo mokesčio tarifą.
„Siekiant nekurti papildomos mokestinės naštos loterijų organizatoriams, į biudžetą mokamas mokestis sumažės iki 10 proc., o 8 proc. jie privalomai turės skirti paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti“, – aiškina finansų viceministras.
Pasak jo, dalis lėšų, gautų iš loterijų organizavimo veiklos, būtų paskirstoma ne per valstybės biudžetą, o tiesiogiai panaudojama visuomenei naudingiems tikslams, taip mažinant spaudimą valstybės biudžetui.
„Neįgyvendinus siūlomų pakeitimų, valstybės biudžetas patirtų didesnį spaudimą dėl augančių paramos gavėjų lūkesčių ir besikeičiančių visuomenės prioritetų“, – teigia J. Kizenevič.
Kaip teigiama projekte, po pakeitimų biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Kaip skelbė ELTA, politikai ne kartą siūlė keisti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką, didinant tarifus – Seime jau anksčiau priimti tai numatantys pakeitimai, buvo ir iniciatyvų įvesti papildomą progresinį lošimų apmokestinimą.
Visgi Vyriausybė jau išsakė nuomonę, kad dabar tokia našta sektoriui būtų per didelė.
Šiuo metu, organizuojant stalo lošimus, bingą, totalizatorių lažybas ir nuotolinius bei lošimus automatais, gautų įplaukų sumai taikomas 22 proc. tarifas, skaičiuojant atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus.
Pernai tuometiniams valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių reformą, svarstyta įvesti naujus aplinkosaugos ir azartinių lošimų mokesčius, tačiau galutiniame variante, kurį priėmė Seimas, šių siūlymų nebuvo.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Minint 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių 25-ąsias metines Niujorke, prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvavo ceremonijoje, o atidavė pagarbą Pentagone. Jo nebuvimas sukėlė dešiniųjų pasipiktinimą, ypač dėl atvykusio pirmojo šio miesto mero musulmono Zohrano Mamdani. Šio mero buvimas sukėlė skandalą, kai dešiniosios pakraipos laikraštis ir buvęs meras, D. Trumpo sąjungininkas Rudy Giuliani, inicijavo kampaniją, kurioje reikalaujama, kad Z. Mamdani laikytųsi atokiau.arrow_forward
Jemeno husių sukilėliai perėmė visos šalies Raudonosios jūros pakrantės kontrolę, kartu perimdami ir svarbaus laivybos kelio kontrolę, pranešė tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės karinis pareigūnas.
Sukilėliai užėmė strateginę Majuno salą ir dar dvi – Didžiojo Hanišo bei Mažojo Hanišo salas – Bab al Mandebo sąsiauryje, siekdami sustabdyti Saudo Arabijos naftos eksportą.
Irano remiamų husių sukilėlių atstovas spaudai pareiškė, kad laivyba per Bab al Mandebo sąsiaurį yra „saugi“ visiems, išskyrus Saudo Arabiją.arrow_forward
Filipinų gelbėtojų komandos iš gaisro nuniokoto kelto iškėlė 30 žuvusiųjų palaikus, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Kūnai buvo rasti kelto ekonominės klasės keleivių zonoje, kuris trečiadienį užsiliepsnojo ir užplaukė ant seklumos netoli populiarios turistų lankomos vietos – Korono salos Palavano provincijoje. Anksčiau buvo pranešta, kad per gaisrą kelte žuvo mažiausiai penki žmonės ir 87 dingo, tačiau šie yra tik pirminiai duomenys. arrow_forward