Prezidentūrai siūlant alternatyvią VBE sistemą, švietimo bendruomenėje vertinimai išsiskiria
Politika Švietimo politika Įstatymų leidyba Prezidentūra
Vilnius, gegužės 3 d. (ELTA).
Prezidentūrai siūlant atsisakyti daugybės abiturientų laikomų valstybinių brandos egzaminų (VBE) ir vietoje to organizuoti tris integruotų disciplinų patikrinimus, švietimo bendruomenės atstovų požiūris į tokius siūlymus – nevienodas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, jog šiuo metu taikoma egzaminų organizavimo ir laikymo praktika yra ydinga, tad pokyčiai yra būtini. Jo teigimu, tai, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos komanda įžvelgia esamas problemas ir siūlo galimas alternatyvas, yra sveikintina.
„Tai, kas dabar yra su egzaminų sistema, yra per sunku mokykloms. Tai yra nepakeliama našta mokyklai. Sėdėti, nieko nedaryti ir apsimesti, kad čia viskas gerai, būtų netiesa (…). Tai Prezidentūra išėjo su savo scenarijumi, su savo ekspertų grupe jie permąstė, o tikrai turi protingų žmonių, ir jie taip pat pateikė pasiūlymą (…). Prezidentūros siūlymą bendrai vertinu pozityviai. Švietime vyksta svarbūs dalykai arba dalykai, kurie kelia rūpesčių, ir Prezidentūra nenori likti nuošalyje, teikia savo ekspertinius siūlymus, ir tai yra gerai“, – Eltai sakė LMVA vadovas.
Prieš kelias savaites duodama interviu naujienų portalui lrt.lt, prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė pristatė alternatyvų brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos variantą. Pagal Prezidentūros viziją, siekiant efektyvinti sistemą, būtų galima pereiti prie mažesnio laikomų egzaminų skaičiaus, vietoje keliolikos patikrinimų organizuojant tris, kuriuose būtų integruotos pagrindinės disciplinos.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas apimtų meną bei etnokultūrą, valstybės pagrindų žinių patikrinimą sudarytų istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos užduotys, o trečiąjį egzaminą sudarytų gamtos mokslų, matematikos ir informacinių technologijų užduotys. Siūloma, kad šie egzaminai būtų privalomi visiems abiturientams.
Savo ruožtu D. Žvirdauskas akcentuoja – nors užsienyje tokia praktika nėra naujiena, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje tai esą kol kas būtų sunkiai įgyvendinama. Be to, pasak LMVA vadovo, gali kilti iššūkių, siekiant užtikrinti aukštą rengiamų užduočių kokybę.
„Kiek aš girdėjau, Prezidentūra ir pati Jūratė (Litvinaitė – ELTA) minėjo, kad žvalgėsi į užsienio patirtį, Europos patirtį (…). Tik kalbant apie teisinę bazę, šiuo metu, pagal galiojančius teisės aktus, mokiniai negalėtų laikyti kažkokio integruoto egzamino tokio dalyko, kurio nesimoko. Dažniausiai laikomas egzaminas to dalyko, kurio mokomasi. Jeigu mokomasi fizikos, tai laikoma fizika, biologijos – biologija ir taip toliau“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
„Tie integruoti egzaminai tarsi sumažintų krūvį, jie taip pat turėtų iš išorės pamatuoti tų vaikų žinias, kompetencijas, bet, žinote, praktiškai pasakysiu – jeigu mes kartais padarome lepsusų eilinių egzaminų užduotyse, tai kaip čia pavyks tų integruotų egzaminų užduotis padaryti, man kyla tokių neramumų mintyse. Bet toks ieškojimas būtų geras (…), nes mokykla jau nebevykdo savo misijos, jeigu birželis ir dalis gegužės atimama iš ugdymo, nebėra normalaus ugdymo proceso, mano galva, tai nėra normalu“, – aiškino jis.
Prezidentūros siūlyme taip pat akcentuojama, jog reikėtų aiškiai apibrėžti, kokie mokomieji dalykai sudaro bendrojo išsilavinimo bazinį paketą, aktualų kiekvienam brandos atestatą įgyti siekiančiam jaunuoliui. Tokiai idėjai iš dalies pritaria ir D. Žvirdauskas.
„Prezidentūra palietė dar vieną labai svarbų aspektą – iš dalies kaip ir pritariu jam – mes turime tą vidurinio ugdymo programos aprašą, kur yra transformuotas buvęs profilinis ugdymas. Ten mokiniai renkasi dalykus ir mokosi daugiau valandų, sakykime, pagilintai. Bet kas atsitinka? Mokinys, besimokydamas kokios 12 klasės viduryje, supranta, kad jam staiga reikia biologijos, o jis jos nesimokė. Reiškia, tos galimybės iškart apribojamos. Prezidentūra iškėlė tikrai gerą mintį, kad ar neverta grįžti prie to, kad (…) mokiniai bendrajame, viduriniame ugdyme mokytųsi beveik visus (dalykus – ELTA), ir kad jiems neatsirastų tų papildomų apribojimų, renkantis vieną ar kitą studijų programą, specialybę“, – sakė LMVA prezidentas.
„Tai aš vertinčiau kaip dar vieną solidų pasiūlymą, kuris yra grįstas tarptautine patirtimi, ekspertiškumu. Aš manau, dėl to nereikia audrinti visuomenės, kad staiga čia kažkokie pokyčiai vyks. Artimiausi pokyčiai, regis, įmanomi 2030 m., tai, man atrodo, svarbu, kad ekspertai diskutuotų, būtų į šią diskusiją įtraukiama platesnė švietimo bendruomenė. Nedarykime streso, kur jo dar nereikia daryti“, – akcentavo jis.
LMS rengia oficialią mokinių poziciją
Savo ruožtu LMS Prezidentūros siūlymo vertinti neskuba – pirmiausia tikimasi surinkti duomenis apie šalies mokinių nuomonę šiuo klausimu.
„Esame susipažinę su Prezidentūros siūlymais, tačiau šiuo metu dar rengiame oficialią mokinių poziciją. Kadangi mokinių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, siekiame ją parengti kuo išsamiau ir argumentuočiau, todėl šiuo metu papildomai dar renkame duomenis“, – Eltai pateiktame atsakyme nurodo LMS valdybos narė Tėja Lukošiūtė.
Jos teigimu, šiuo metu vertėtų daugiau dėmesio skirti prasidėjusiai šių metų VBE sesijai, o tik paskui kalbėti apie galimus sistemos pokyčius.
„Vertinant šių siūlymų pateikimo laiką, kyla abejonių dėl jų tinkamumo, kadangi šiuo metu prioritetas turėtų būti skiriamas jau prasidėjusiai egzaminų sesijai ir mokinių pasirengimui artėjantiems egzaminams“, – teigė T. Lukošiūtė.
„Ypač svarbu atsižvelgti į praėjusių metų patirtį, kai dalis egzaminų užduočių sulaukė kritikos dėl kokybės ir netikslumų. Taip pat būtina spręsti pasirengimo egzaminams problemas, susijusias su mokomosios medžiagos trūkumu – dalis mokyklų vis dar neturi atnaujintų vadovėlių pagal naują ugdymo programą, todėl mokytojai yra priversti remtis medžiaga iš senų vadovėlių ar savarankiškai ieškoti papildomų šaltinių. Ne mažiau svarbus aspektas yra bandomųjų egzaminų organizavimas, kuris turėtų padėti mokiniams objektyviau įsivertinti savo pasirengimo lygį ir nustatyti tobulintinas sritis. Vis dėlto praktikoje tokių egzaminų prieinamumas skirtingiems dalykams nėra vienodas“, – akcentavo Valdybos narė.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pasak LMS atstovės, diskusijos apie naujus siūlymus gali dar labiau padidinti moksleivių patiriamą stresą ir neapibrėžtumą.
„Papildomų siūlymų teikimas šiuo metu gali didinti mokinių patiriamą stresą ir neapibrėžtumą – tiek šiais metais egzaminus laikantiems, tiek jaunesnių klasių mokiniams, kuriuos galimi pokyčiai taip pat tiesiogiai paveiktų. Svarbu užtikrinti ugdymo proceso stabilumą ir išvengti situacijos, kurios metu mokiniai patirtų panašų stresą, kurį patyrė ankstesnė laida“, – sakė T. Lukošiūtė.
„Todėl tikslingiau šiuos klausimus svarstyti pasibaigus egzaminų sesijai ir ruošiantis naujiems mokslo metams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad siūlymų įgyvendinimui reikalingas pakankamas laikas, siekiant juos suderinti su neseniai atnaujintomis ugdymo programomis, kadangi tokie pokyčiai pareikalautų jų papildomo peržiūrėjimo ir koregavimo“, – pažymėjo ji.
Sarafinas: viskas iš esmės keistųsi, tai kainuotų milijonus
Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas tikina, jog tokie pokyčiai, priešingai nei teigia Prezidentūra, kainuotų itin brangiai, o švietimo bendruomenė esą apskritai nėra pasiruošusi naujoms reformoms.
„Mes linkę manyti, kad skelbiant bet kokią idėją ar projektą, turėtų būti pasiruošta, atlikti skaičiavimai, matavimai, kaštų ir naudos analizė, o ne šiaip išmesti bet kokią idėją ir maždaug: bandykite jūs čia suprasti, ji tinkama ar netinkama. Šiaip ją įgyvendinti kainuotų šimtus milijonų eurų (…). (Valstybė – ELTA) nesutaupytų. Gali šnekėti, ką nori, bet realiai reikėtų keisti ugdymo programas, nes negalima vaikų egzaminuoti vienaip, o mokyti kitaip. Jie nebuvo paruošti trigubam egzaminui ir jiems reikėtų iš naujo (keisti – ELTA) tiek ugdymo programas, tiek vadovėlius, reikėtų apmokyti mokytojus, būtų nauja kompoziciją pačių egzaminų. Viskas iš esmės keistųsi ir tai kainuoja milijonus“, – Eltai sakė G. Sarafinas.
„Ekonomistai visada sako, kad bet kokią reformą reikia pradėti nuo tikslinių piniginių skaičiavimų, o ne šiaip fix idėjų. Mes kol kas nematėme ir niekas nepaskelbė garsiai iš Prezidentūros, kad kainuos tiek, sutaupysime tiek. Tai yra tiesiog svaičiojimai, idėjų mėtymas. Čia yra nepagrįstas mėgėjiškas idėjų mėtymas negalvojant, apie atsakomybes, apie pasekmes (…). Dabar tų reformų yra tiek atlikta, kad pradžiai reikia suvirškinti, kas buvo padaryta per pastaruosius šešerius metus, o ne galvoti dar naujas reformas, nes jau nuo tų reformų švietimo bendruomenė pasislėpti bando“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Prezidentūros parengtame siūlyme numatyta ne tik mažinti laikomų egzaminų skaičių, bet ir nustatyti, jog mokinio pasiekimų vertinimą sudarytų trijų privalomų integruotų egzaminų rezultatai ir ugdymo dalykų vertinimai – 11–12 klasių pusmečių vidurkių vidurkiai.
Be to, visi mokiniai privalomai per dvejus vidurinio ugdymo metus turėtų parengti brandos darbą.
Pasak Prezidentūros, diegti naują tvarką būtų galima pradėti nuo 2027 m. rugsėjo, o baigti šį darbą – 2029 m. rugsėjį. Įtvirtinus šias nuostatas, valstybė, pasak Prezidentūros, sutaupytų ir lėšų, ir pajėgumų.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, neatsižvelgiant į kitų valstybės išlaidų mažinimą, būtų šalies biudžetui itin brangi priemonė, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipė dėmesį, kad Trišalė taryba, siekdama padidinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, turėtų kalbėti ir apie NPD didinimą.
Didinti bazinį NPD kitais metais ragino prezidentas Gitanas Nausėda, nors šis dydis nebuvo didintas dvejus metus.arrow_forward
Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas yra spaudžiamas rinktis tarp „neįmanomos“ karinės operacijos ir „blogos susitarimo“ su Iranu, teigė Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) atstovai.
Pareiškime paminėtas Kinijos, Rusijos ir Europos „tono pasikeitimas“ Vašingtono atžvilgiu, taip pat Irano „galutinis terminas“ dėl JAV vykdomos Islamo Respublikos uostų blokados.
Šios situacijos kontekste, JAV pasirinkimas gali turėti reikšmingų politinių ir geopolitinių pasekmių.arrow_forward
Po 11 dienų intensyvių pastangų, Tokijo pareigūnai pranešė apie užgesintus didžiulius miškų gaisrus šiaurės Japonijoje, kurie nusiaubė apie 1,6 tūkst. hektarų teritoriją. Tai buvo antra pagal dydį tokio pobūdžio nelaimė šalyje per pastaruosius 30 metų.
Gaisrą užgesinti padėjo šimtai ugniagesių, daugiau nei 1 tūkst. karių ir gausūs lietūs. Tačiau valdžios institucijos išliks budrios, nes yra galimybė, jog liko rusenančių žarijų.
Mokslininkai įspėja, kad dėl žmonijos deginamo iškastinio kuro sukeltos klimato kaitos sausros laikotarpiai ilgės ir taps vis intensyvesni, taip sukurdami idealias sąlygas įsiplieksti miškų gaisrams.arrow_forward