Po 11 dienų užgesintas vienas didžiausių miškų gaisrų Japonijos istorijoje
Aplinka Ekologinės nelaimės Klimato kaita Japonija
Tokijas, gegužės 3 d. (AFP-ELTA).
Po 11 dienų intensyvių pastangų buvo užgesinti milžiniški miškus šiaurės Japonijoje nusiaubę gaisrai, pranešė šalies pareigūnai. Tai buvo antra pagal dydį tokio pobūdžio nelaimė šalyje per pastaruosius 30 metų.
Nuo balandžio pabaigos su liepsnomis kovojo šimtai ugniagesių ir daugiau nei 1 tūkst. karių, o gaisrai nuniokojo apie 1,6 tūkst. hektarų miškų kalnuotoje Ivatės prefektūroje. Nukentėjusi teritorija yra beveik penkiskart didesnė už Niujorko garsųjį Centrinį parką ir beveik dešimt kartų didesnė už Vilniaus Vingio parką.
Pasak Priešgaisrinės ir nelaimių valdymo agentūros, apgadinti mažiausiai aštuoni pastatai, du žmonės patyrė nedidelius sužalojimus. Gaisrui stiprėjant buvo evakuoti tūkstančiai žmonių.
Ocučio miesto meras Kozo Hirano šeštadienį po apsilankymo teritorijoje kartu su ugniagesiais žurnalistams sakė, kad jam buvo pranešta, jog gaisras buvo suvaldytas.
Jo teigimu, liepsnas pavyko sustabdyti dėl priešgaisrinių operacijų iš oro ir ant žemės, taip pat dėl gausių lietų.
Tačiau K. Hirano pridūrė, kad valdžios institucijos išliks budrios, nes yra galimybė, jog liko rusenančių žarijų.
Portalas „Kyodo News“ šį gaisrą vadino antru pagal dydį miškų gaisrų Japonijoje per pastaruosius 30 metų.
Miškų gaisrų pavojų šalyje padidino vis sausesnės žiemos.
Praėjusiais metais Ivatės prefektūroje kilo kitas miškų gaisras, sudeginęs 2,6 tūkst. hektarų miško teritorijos. Tai buvo didžiausias gaisras Japonijoje nuo 1975 m., kai 2,7 tūkst. hektarų miško sudegė netoli Kuširo miesto, įsikūrusio šiaurinėje Hokaido saloje.
Mokslininkai jau seniai įspėja, kad dėl žmonijos deginamo iškastinio kuro sukeltos klimato kaitos sausros laikotarpiai ilgės ir taps vis intensyvesni, taip sukurdami idealias sąlygas įsiplieksti miškų gaisrams.
person Marius Jakštas (ELTA)
Jungtinės Valstijos yra priverstos rinktis tarp „neįmanomos“ karinės operacijos ir „blogos susitarimo“ su Iranu, pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos atstovai.
JAV įvedė jūrų blokadą Irano uostams, nes Iranas uždarė Hormuzo sąsiaurį, gyvybiškai svarbų pasaulio naftos ir dujų laivybai.
Teheranas „deryboms dėl susitarimo atidaryti Hormuzo sąsiaurį, nutraukti JAV karinę blokadą ir visam laikui užbaigti karą Irane ir Libane“ nustatė vieno mėnesio terminą.arrow_forward
Per metus Lietuvai nepavyko susigrąžinti Rusijos piliečio, manoma, iššokusio iš traukinio ir pabėgusio į Suomiją. Danilas Muchametovas, bėgdamas nuo karo prievolės, panaudojo tranzitą per Lietuvą kaip priemonę neteisėtai patekti į šalies teritoriją. Nors Suomija atmetė Muchametovo prieglobsčio prašymą, Lietuvos prokuratūra teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto valstybės sienos kirtimo tęsiasi.arrow_forward
Finansų ministerija pakeitė konkursų organizavimo tvarką ir atsisakė nuostatos, kad naujo vadovo atrankoje turi dalyvauti ministras, po to, kai buvo nutrauktas Muitinės departamento vadovo konkursas dėl gauto skundo.
Skunde buvo apeliuojama į nuostatą, kad konkurso komisijos nariais skiriamas būsimasis tiesioginis pretendento vadovas arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Po tvarkos pakeitimo ministerija paskelbė naują konkursą Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigoms užimti, dokumentus galima teikti iki gegužės 8 d.arrow_forward
Lenkų ir baltarusių žurnalistui Andrzejui Poczobutui, kuris neseniai buvo išlaisvintas per kalinių mainų sandorį su Baltarusija, sekmadienį buvo įteiktas aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas – Baltojo erelio ordinas. Apdovanojimas buvo suteiktas už jo kovą už Baltarusijos lenkų mažumos teises ir tvirtą poziciją totalitarinio režimo akivaizdoje. Šis ordinas buvo įteiktas oficialios Lenkijos gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos šventės metu Varšuvos Karališkoje pilyje.arrow_forward