Premjerė atsiprašo: priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti
Politika agresija prieš Ukrainą Dronai Nacionalinis saugumas Konfliktai Inga Ruginienė Utenos apskritis Ukraina
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Sekmadienį Utenos rajone radus nukritusį droną, o trečiadienį dėl galimos drono grėsmės dalyje Lietuvos paskelbus oro pavojų, premjerė Inga Ruginienė sako – būtina dažniau informuoti visuomenę apie galimas grėsmes.
„Šiandien aiškiai aptarėme, kad tie įvykiai, kurie įvyko sekmadienį, Utenoje, perspėjimo algoritmas buvo nepriimtinas ir tikrai džiaugiuosi, kad tos pastabos buvo išgirstos ir šiandien manau, kad tarnybos su šituo klausimu susitvarkė“, – po Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdžio teigė Vyriausybės vadovė.
„Tikrai noriu atsiprašyti gyventojų. Priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti (…). Nuo šiandienos gyventojai gali turėti daugiau žinučių. Svarbu sekti jų tekstus, svarbu sekti informaciją, kuri yra pateikiama, ir žinoti, ką reikia daryti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot Vyriausybės vadovės, itin svarbu peržiūrėti reagavimo procedūras tam, kad institucijos galėtų dar sparčiau priimti sprendimus oro erdvės incidentų metu.
„Šiandien testavome kiek pakeistą, kitokį algoritmą. Manau, kad tokiu principu veiksime ir toliau. Jei matysime, kad dar reikės keisti algoritmą, dar labiau adaptuotis prie besikeičiančių grėsmių – tą darysime proaktyviai ir kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Viena svarbiausių pamokų buvo gyventojų informavimas ir perspėjimas, kur kiekvieną kartą, su kiekvienu incidentu vis atrandame naujų dalykų, pagal tai tobuliname savo sistemas. Žmonės turi būti laiku informuojami, gauti aiškią informaciją. Šiandien aptarėme, kad tam tikra informacija galėtų būti patobulinta, diferencijuota pagal gavėją ir jo poreikius“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Taip pat I. Ruginienė pabrėžė, jog šalyje veikiančios priedangos turi būti atviros ir prieinamoms gyventojams visą parą.
„Šiandien su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) aptarėme (…). Labai svarbu užtikrinti, kad savivaldybės pasirūpintų, kad visos priedangos būtų prieinamos ir atviros. PAGD tokį pareikalavimą išsiųs visoms savivaldybėms ir reikalausime, kad dabar, tokiu jautriu laikotarpiu, 24 valandas per parą priedangos būtų atviros“, – kalbėjo ji.
Nauja realybė
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad tol, kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, tol dronų incidentai regione gali kartotis. Anot premjerės, tai yra savotiškai nauja realybė.
„Turime aiškiai įvardinti šių incidentų priežastį. Tai yra Rusijos pradėto ir tęsiamo karo prieš Ukrainą pasekmė. Kol Rusija tęs agresiją, tol panašios rizikos išliks aktualios visam regionui. Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, bepiločiai orlaiviai ir elektroninės kovos priemonės“, – sakė I. Ruginienė.
„Tai nauja realybė, prie kurios valstybė privalo prisitaikyti greitai ir atsakingai. Karas yra daug arčiau nei bet kada. Tačiau noriu pabrėžti – Lietuva nėra pasyvi stebėtoja. Visas grėsmes ir incidentus vertiname labai rimtai, todėl Lietuva stiprina savo gynybą, investuoja į saugumą ir veikia kartu su NATO sąjungininkais“, – tęsė ji.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO), sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui iki 2030 metų reikės apie 800 milijonų eurų, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Artimiausių metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau bus reikalinga didesnė valstybės biudžeto dalis. „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas anksčiau teigė, kad esamos infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 milijonų eurų. arrow_forward
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, jog tėvų kvietimas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų oro pavojaus atveju kelia papildomą pavojų. Ministrė pabrėžia, kad tėvų neturėtų vykti pasiimti vaikų, o pasitikėti, kad įstaigos veikia pagal nustatytas procedūras ir rūpinasi vaikų saugumu. Ugdymo įstaigoms rekomenduojama peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus, nuolat organizuoti civilinės saugos mokymus ir stiprinti komunikaciją su bendruomene.arrow_forward