Premjerė atsiprašo: priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Sekmadienį Utenos rajone radus nukritusį droną, o trečiadienį dėl galimos drono grėsmės dalyje Lietuvos paskelbus oro pavojų, premjerė Inga Ruginienė sako – būtina dažniau informuoti visuomenę apie galimas grėsmes.
„Šiandien aiškiai aptarėme, kad tie įvykiai, kurie įvyko sekmadienį, Utenoje, perspėjimo algoritmas buvo nepriimtinas ir tikrai džiaugiuosi, kad tos pastabos buvo išgirstos ir šiandien manau, kad tarnybos su šituo klausimu susitvarkė“, – po Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdžio teigė Vyriausybės vadovė.
„Tikrai noriu atsiprašyti gyventojų. Priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti (…). Nuo šiandienos gyventojai gali turėti daugiau žinučių. Svarbu sekti jų tekstus, svarbu sekti informaciją, kuri yra pateikiama, ir žinoti, ką reikia daryti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO), sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui iki 2030 metų reikės apie 800 milijonų eurų, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Artimiausių metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau bus reikalinga didesnė valstybės biudžeto dalis. „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas anksčiau teigė, kad esamos infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 milijonų eurų. arrow_forward
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, jog tėvų kvietimas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų oro pavojaus atveju kelia papildomą pavojų. Ministrė pabrėžia, kad tėvų neturėtų vykti pasiimti vaikų, o pasitikėti, kad įstaigos veikia pagal nustatytas procedūras ir rūpinasi vaikų saugumu. Ugdymo įstaigoms rekomenduojama peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus, nuolat organizuoti civilinės saugos mokymus ir stiprinti komunikaciją su bendruomene.arrow_forward
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradės veikti kaip pilnavertis plėtros bankas, finansuodamas projektus ne tik iš valstybės biudžeto ir ES lėšų, bet ir iš nuosavo kapitalo. Šis pokytis leis ILTE teikti lankstesnį finansavimą, mobilizuoti valstybės ir privačių investuotojų finansinius resursus, taip pat gauti aukštą tarptautinių agentūrų skiriamą kredito reitingą, kuris leis skolintis palankesnėmis sąlygomis. Finansavimas bus teikiamas investiciniams projektams, smulkiajam ir vidutiniam verslui, ūkininkams, didelėms įmonėms ir viešiesiems juridiniams asmenims.arrow_forward
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad nauji radarai bus įdiegti į oro gynybos sistemą per artimiausius du mėnesius. Ministras pabrėžė, kad radarų įdiegimas neužtikrins visiškos Lietuvos oro erdvės stebėsenos, tačiau imamasi visų galimų priemonių procesą paspartinti. Be to, KAM kartu su kariuomene subūrė darbo grupę, kuri vertina sistemas ir programinę įrangą, apjungiančią jau esamus ir naujus radarus, pasieniečių kameras bei kitus sensorius į vieną bendrą detekcinį tinklą.arrow_forward