Prancūzijos konstitucinė taryba patvirtino įstatymą dėl mirties su medikų pagalba
Politika Sveikatos politika Įstatymų leidyba Žmogaus teisės Prancūzija Emmanuelis Macronas Nyderlandai
Paryžius, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA).
Penktadienį Prancūzijos aukščiausioji konstitucinė institucija visiškai patvirtino teisės aktą, suteikiantį suaugusiesiems, sergantiems nepagydoma liga, teisę mirti su medikų pagalba, tačiau nusprendė, kad kai kurias jo nuostatas būtina patikslinti.
Konstitucinės tarybos patvirtinimas reiškia, kad Prancūzija prisijungs prie Nyderlandų, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados, kurios jau yra įteisinusios tokią praktiką.
Šiuo teisės aktu, kurį Prancūzijos parlamentas po kelerius metus trukusių diskusijų priėmė liepos mėnesį, įtvirtinama teisė į mirtį su medikų pagalba, kurią galės pasinaudoti kai kurie suaugusieji, sergantys nepagydoma liga.
Šis sprendimas – tai prezidento Emmanuelio Macrono pergalė, mat jis žadėjo priimti tokį įstatymą, kai 2022 m. buvo perrinktas antrai kadencijai.
Kad galėtų pasinaudoti teise į mirtį su medikų pagalba, pacientas turi būti pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis šalies gyventojas. Jis turi kentėti skausmą, kurio nepavyksta numalšinti gydymu arba kuris, paciento nuomone, taptų nepakeliamas, jeigu jis nuspręstų atsisakyti gydymo arba jį nutraukti.
Ar pacientas atitinka šiuos reikalavimus, turi nustatyti gydytojas, o po to komisija vertins, ar kriterijai buvo įvykdyti.
Galutinį sprendimą priima tik gydytojas, o pacientas bet kuriuo metu gali atšaukti savo sutikimą.
Pacientas mirtiną medžiagą priims pats, nebent fiziškai negali to padaryti – tokiu atveju jam gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.
Nors taryba patvirtino įstatymą, ji visgi nusprendė, kad būtina patikslinti tam tikras jo nuostatas, įskaitant vadinamąją sąžinės išlygą, kuri leidžia sveikatos priežiūros specialistams atsisakyti dalyvauti procedūroje.
Konstitucinė institucija nurodė, kad ši išlyga taip pat turi būti taikoma privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose pagalba mirštantiesiems „akivaizdžiai prieštarauja“ jų misijai, su sąlyga, kad jos nėra vienintelės įstaigos, galinčios patenkinti „vietos poreikius“.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Rusijos prokurorai pareikalavo 12 metų laisvės atėmimo bausmės Levui Šlosbergui, karo priešininkui ir opozicijos politikui. Šis kaltinamas už Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą. Naujienos iškilo per Šlosbergo teismo procesą, kuris yra plačiai kritikuojamas kaip politinis parodomasis teismas.arrow_forward
Luigi Mangione, 28 metų vyras, Niujorko federaliniame teisme pripažino kaltę nušovęs „UnitedHealthcare“ bendrovės generalinį direktorių Brianą Thompsoną.
Nusikaltimas, kurį vykdant Mangione siekė išreikšti protestą prieš JAV draudimo sistemą, sukrėtė visą šalį.
Prokurorai sieks jam skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, o nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 18 d..arrow_forward
„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai svarsto galimybę pakeisti 2027 metų taisykles, siekdami užkirsti kelią balsavimo akcijoms, kurios gali turėti įtakos rezultatams. Europos transliuotojų sąjunga (ETS) siūlo balsavimą visiškai perkelti į internetinę erdvę, o žiūrovams būtų privaloma išrinkti tris mėgstamiausius pasirodymus. Šie pokyčiai siūlomi, siekiant atgrasyti nuo daugkartinio balsavimo už vieną dalyvį.arrow_forward