„Eurovizijos“ organizatoriai svarsto 2027 m. surengti „visiškai internetinį žiūrovų balsavimą“
Kultūra Žiniasklaidos reguliavimas Eurovizija
Londonas, rugpjūčio 14 d. (dpa-ELTA).
(septintoje pastraipoje pataisytas Izraelio atstovės vardas)
„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai pareiškė, kad svarsto galimybę pakeisti 2027 m. taisykles, kaip teigiama siekdami užkirsti kelią balsavimo akcijoms, kurios gali turėti įtakos rezultatams.Pranešama, kad Europos transliuotojų sąjunga (ETS) jai priklausančioms transliuotojų organizacijoms išsiuntė laišką, kuriame siūloma balsavimą visiškai perkelti į internetinę erdvę, o žiūrovams būtų privaloma išrinkti tris mėgstamiausius pasirodymus.
Kaip praneša „BBC News“, siūlomų pakeitimų tikslas – atgrasyti visuomenę nuo daugkartinio balsavimo už vieną dalyvį.
Pagal dabartinę balsavimo sistemą žiūrovai, naudodamiesi vienu mokėjimo būdu, už savo mėgstamą konkurso dalyvį telefonu, SMS žinute arba internetu gali balsuoti iki 10 kartų.
„Galime patvirtinti, kad pradėjome nagrinėti galimybę „Eurovizijos“ dainų konkurse visiškai pereiti prie internetinio žiūrovų balsavimo, o daugiau informacijos bus paskelbta per artimiausius mėnesius“, – pareiškė „Eurovizijos“ atstovai
2025 m. kelios transliuotojų organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl Izraelio vyriausybės paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų, kuriuose žmonės buvo skatinami balsuoti kelis kartus, ir dėl to, ar jie galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams.
Šaliai atstovavo Yuval Raphael su daina „New Day Will Rise“, laimėjusi žiūrovų balsavimą ir bendroje konkurso įskaitoje užėmusi antrąją vietą.
Po šio incidento susirūpinta dėl „Eurovizijos“ taisyklių, todėl 2026 m. ETS maksimalų balsų skaičių, kurį galima atiduoti naudojantis vienu mokėjimo būdu, sumažino nuo 20 iki 10.
2024 m. Izraelis žiūrovų balsavime užėmė antrąją vietą, o bendroje įskaitoje liko penktas.
Šios savaitės pradžioje ETS paskelbė naujas 2027 m. konkurso taisykles ir nurodė, kad konkursą laimėjusios šalies transliuotojas „automatiškai neteks teisės rengti konkursą“, jei jo šalis dalyvaus „ginkluotame konflikte“ arba patirs „jautrią geopolitinę situaciją“.
Tokios taisyklės priimtos po to, kai 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą Ukrainos vardu surengė Jungtinė Karalystė, mat praeitų metų konkursą laimėjusi šalis negalėjo jo surengti dėl Rusijos invazijos.
Artėjant 2026 m. Vienoje vykusiam konkursui, Ispanija, Nyderlandai, Airija, Islandija ir Slovėnija pagrasino pasitraukti iš varžybų, jei dėl karo Gazos Ruože iš jo nebūtų pašalintas Izraelis.
Šios šalys paskutiniame konkurse nedalyvavo.
EBU teigė, kad taisyklės dabar buvo pakeistos atsižvelgiant į dalyvaujančių transliuotojų atsiliepimus, ir pridūrė, kad naujosios taisyklės suteiks daugiau aiškumo atlikėjams ir pastatymo komandai.
Šią savaitę organizacija taip pat paskelbė apie keletą kitų pokyčių ir nurodė, kad nuo 2027 m. visi atlikėjai pirmosios repeticijos dieną privalės būti ne 16, o bent jau 18 metų amžiaus.
Tarp naujų taisyklių taip pat buvo reikalavimas, kad pagrindinis vokalistas ar vokalistai pagrindinę melodiją atliktų gyvai.
Po to, kai šių gegužę metų Austrijos sostinėje Vienoje surengtą konkursą laimėjo dainininkė Dara, 2027 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Bulgarijos Burgaso mieste.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Rusijos prokurorai pareikalavo 12 metų laisvės atėmimo bausmės Levui Šlosbergui, karo priešininkui ir opozicijos politikui. Šis kaltinamas už Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą. Naujienos iškilo per Šlosbergo teismo procesą, kuris yra plačiai kritikuojamas kaip politinis parodomasis teismas.arrow_forward
Luigi Mangione, 28 metų vyras, Niujorko federaliniame teisme pripažino kaltę nušovęs „UnitedHealthcare“ bendrovės generalinį direktorių Brianą Thompsoną.
Nusikaltimas, kurį vykdant Mangione siekė išreikšti protestą prieš JAV draudimo sistemą, sukrėtė visą šalį.
Prokurorai sieks jam skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, o nuosprendis bus paskelbtas gruodžio 18 d..arrow_forward
Prancūzijos aukščiausioji konstitucinė institucija patvirtino teisės aktą, suteikiantį suaugusiesiems, sergantiems nepagydoma liga, teisę mirti su medikų pagalba. Prancūzija prisijungia prie Nyderlandų, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados, kurios jau yra įteisinusios tokią praktiką. Sprendimas yra prezidento Emmanuelio Macrono pergalė, kuris žadėjo priimti tokį įstatymą, kai 2022 m. buvo perrinktas antrai kadencijai.arrow_forward